Atrodytų, neįtikėtina –
skaitau, skaitau,
o perskaityt kitaip nemoku.
Na taip: „ Tu man sugrąžinai mane. “
Ir raidė T kaip švyturys ant aukšto kalno –
maža, tamsia nemoka būti.
Pasilenkė Žmogus prie Tu,
įvardindamas jį Žmona.
O kurgi aš?
Nejaugi dar nesugrąžintas sau?
Nejaugi išbarstytas nežinia net kur?
O gal dar laukiu,
kad aukščiau paaugtų kalnas,
kad šitaip dieviškai galėčiau pasakyti:
Tu man sugrąžinai mane.
Ar reikia jaudintis, kai čia tiek daug, kur „vaidybinių elementų“ nesijaučia. Va, skaitau NEALE DONALD WALSCH „Pokalbius su Dievu.“ Jo visa trilogija vaidybinė, bet vis dėlto, pasak autoriaus, „Pokalbiai su Dievu“ jau išversta į 24 kalbas, ji nuolatos patenka į perkamiausių knygų sąrašą, ją perskaitė milijonai skaitytojų.“
Taigi, Prane, netrukdykime sau būti dideliais, bet „neužgoškime“ tokias savimi iš tikrųjų didelių. Tai beprasmiška.Ir štai dar kas man įdomu, cituoju: „noriu padėkoti „Hampton Roads" leidėjui... už tai, kad jis išdrįso išleisti visą trilogijos medžiagą. Jo sprendimas priimti rankraštį, kuri jau buvo atmetusios keturios leidyklos, pakeitė milijonų žmonių gyvenimą."
Viskas apie Pagarbą... Ir ne tik. Man patinka, kad autorius nesimėto žodžiais. Tikėtina, pagarba ne ant žodelio kabo... Nes ir meilė, sako, yra veiksmas.
Penkių nerašysiu, nors kažkada iš Walsh buvau išsimokinęs su Dievu paplepėti reikia nereikia (pradėjom stipriai nebesutarti laikui bėgant :)) , o rašysiu 4 - nes potencialas, jausmas yra, ypač įvertinant kad romėnų bausmės kryžius buvo būtent T formos (taip kad tekstukas gali būti ne vien tik pozityviai sentimentalus , bet ir universalus nuo - iki )
Ačiū, Praneli, reiks kada paskaityti šią knygą, bet to laiko ne visada užtenka. Įmeskite, kai rasite, dar kokių gražių citatų, įauskite jas į savo eiles. Jos taip ramina, dvelkia nuoširdumu...
O kad eiles įsikelti į mėgstamiausius, pasirodo reikia susimokėti. Taip, už gerumą šiais laikais jau užsimokama.
Gal galėtų administracija savo skaitytojams padaryti Kalėdinę dovaną ?
Vaaau, Praneli, na čia tai bent eilės, dar negaliu atsipeikėti, taip jos mane paveikė.
Tu man sugrąžinai mane... Šie žodžiai tokie stiprūs ! Iš kur jie ? Ar kokio mąstytojo ar iš savęs, iš savasties išplaukę ?
Kaip šias eiles įsikelt į mėgstamiausius ?
O gal dar laukiu,
kad aukščiau paaugtų kalnas...
Noriu šias eiles įvertinti, bet 5 balų man jau per mažai.