As to survive

Jos svajonė: į žodžio
lietaus raides įsėti
pievų sėklų,
kad jos žydėtų ir
vėl  subręstų;
saulėje sidabru žibėtų
rasos lašai, įkvėpusi
gurkšnį gaivaus oro
paliktumei ilgą ilgą
lyg tekančios upės brydę.
 
Sapne ir realybėje
kilo rūkas virš slėnio,
danguje šmėkšojo
gandrų sparnų šešėliai,
lankoje brendo augalų sėklos.

Staiga dangų aptraukė
juodi debesys,
virš galvos kabojo
lūžtantis namo stogas,
akyse naktis...

Lyg kažkokia ranka
pradėjo stumti juodulį, laužyti
stogolangių stiklą
trupiniuose pradėjo
lūžti šviesos spinduliai,
akyse  tirpo
pavasario ledas.

Upėje nusėdo drumzlės,
kilo žolių želmenys;
ji laukia kokiais žiedais
apsipils lanka ir
ar sėklos spės subręsti
jos akyse.