Tekste skaitytojas tikisi rasti idėją, užuominą nors ką nors, kas nebūtų vien pučiami pelenai į akis. Čia pakalbėta taip abstrakčiai, taip abstrakčiai.
du plius iš esmės neblogai, bet tokios frazės, kaip "absoliuti tamsa" gerokai pagadina kūrinį. vietomis rimuojama, kitur nerimuojama, forma tokia dūžtanti ritmika, tokia kaip "kiekvieną/bet neradau", ir kirčių klaidos, kaip tarkim palaUkę/kAUkę. idėjiškai - silpnoka, raiška banali ir iki manęs tai buvo gerokai pervertinta.
Svarbiausia, kad nemandra, žmoniška, suprantama. Apie tai, ką kalbi, ne tik tau, o ir mums visiems ir tamsa, ir atradimai.
O svarbiausia, kad savo poeziją siunti ne į dievus, o į žmogų. Ačiū. 5
Pasilenkiau ir tu ... radai mane :) (prašau būti politkorektiškais, švariai moraliais ir t.t. - nekreipti dėmesio į komentaro pradžią :)), o šiaip šmaikštus ir lengvas, banalokas ir tuo pačiu egzistencinis eiliukas ... 4