Žiūriu į žvaigždę
Nupieštą ant popierėlio
Ir suprantu,
Kad netoli, kažkur šalia
Jau ir dangus nukrito.
Ramiai, negausdamas varpais,
Neataidėdamas stebuklu –
Kai sugebi, kai moki,
Nereikia dūkti velnias žino po kokias erdvės,
Svarbiausia popieriaus nestigti,
O jis kantrus –
Ir dangų iškentės,
Net jei Kęstutis viešpačiu jo būtų.
-------------
P. s: Nedaug to juoko,
Kai tenka pasijuokti iš savęs,
Net vakarienė burnoje užšalo.
Tegu...
Jūs čia taip gražiai, taip subtiliai parašėte.
Kai žmogus tvirtas savo jausmuose, gebėjimuose, savo valioje, jam leidžiama pasijuokti ir iš kitų, ir iš savęs. Nieko stebėtina, jei ir vakarienė užšąla. Tai reiškia - juokas ilgas ir sveikas.
Būkite drūtas!
Praneli, tokias gražias eiles kuriate ir baikite kalbėti apie nabašn...net nesirašo man ta nesąmonė...
O kas tas Kęstutis ? Ar ne mūsų Didysis Kritikas - kuolų sandėlininkas ?
Viskas gerai, juk ne pasaulio pabaiga :)
Iš publikos ir manęs asmeniškai - 5
Pranas turi gebėjimą sodriai apibendrinti, panašiai kaip kolega Staputis, tik ta užšalusi vakarienė man asocijavosi su bevalgančiu nabašniku :(, sorry.
O kodėl reikia, kad viskas patiktų? Aš vis dažniau ir dažniau pats sau nepatinku. Tai. matyt, irgi ne šiaip sau. Gal tai to paties dangaus parama prieš a. miegą?
Aha, tai kuris čia Kęstutis - LDK kunigaikštis ar seimo biudžeto komisijos ex pirmininkas :) ir tam ir anam ikie viešpačio - toloka. Bet man apie dangų patiko vos vos - 3+
nu jau tas Kęstučio paminėjimas.. dar, žodis "stebuklas" mano akimis toks super-anti-poetiškas, nu net gi antimeniškas visumoj. o pabaiga graži, daug interpretacijų, kiekvienam individualių, man tarkim toks lengvas rigor mortis pasijuto su burnoj užšalusia vakariene. 2plius