skaitytojau niku kaimojurgis, nejautrūs žinai kokie "kieti", pagimdo dvynius, greit smurtine mirtimi palaimina, išmeta į konteinerį buvusius jų kūnelius, kuriuos devynis mėnesius aprūpino oru ir maistu, į šiukšlių konteinerį, kur maisto ir pūvančių šiukšlių konteineriai, ir išvyksta į kitą planetos pusę vėl gimdyt dvynių... nieko nejaučia, o tie kuriuos į konteinerį.. hmmm... kaži, ar jautrūsj ar ne...
;)
tinginėlis Raimundėlis pasipasakojo kas jam su kuo prasilenkia, niu gi man nėr indomu Raimundėli ar tavo savijauta prasilenkia su tavo kūryba ar ne, hi hi, tikrai papaistei čia nesąmonių :D
širdyje ne smegenų- emocinės raukšlės (tamsta- jei smegenyse nėr raukšlių tai ir išsireiškimas neasiškus. jei kas dieną dvidešimt metų žmogus viliasi, kad sugrįš dingęs be -žinios, ir po dvidešimt metų galiausiai sužino, kad neteko to kuriuo tiek metų gyveno- visos raukšlės širdyje (emocinės) yra išrėžtos ponios netekties rėžtuku, o jau jhei išrėštos praradimo- tai kita emocija. o tu čia už ką balsuoji kiek tavo prote raukšlių yra, tiek ir tegali... ania :D
kokios bebūtų raukšlės-jos turtas. žiūrėk, kuo žmogus daugiau raukšlių asmegenyse turi tuo jis turi daugiau proto. ;)
širdis be emocinių raukšlių yra skurdi širdis - nors dažniausiai norima neišsiaiškinti sau ir suvopkti jaučiamo jausmo prigimtį, o jausti tik pasitenkinimo jausmą širdyje- skausmą ištrinti.
pamenu, viena moteris, vis kalbėjo, kai kalba užeina apie sibirą (ji buvo tremtinė) jis sako : kas ta laisvė, man jau niekas nebesugražins mano jaunystės laiko ir galimybių, prakalėjau sibire,... gyvenimas baigėsi. o už ką kalėjau?.. koks skirtumas, juk jau man niekas nebegražins mano gyvenimo- aš prabuvau sibire... :)