#
Įpilsiu
užmarties
gaudynės nesibaigia
žavi akimirka
#
jis buvo sniegas
tirpau kol lietės
ištekėjo
#
matai
neturi kur dėtis
eime ieškotis
#
tuštybės
vandenys
kur plaukti nesimokoma
#
barstytojas
žarsto lapus vėjui
ant juoko
#
ir akmuo juda
upės vandeniu
mirgėdamas
#
kiek kelių
praeitum
dangaus tik daugiau