Štai taip
Gyvenu dienomis
Kol namas rūke
Ir medžiai ratu
O naktys
Vis šiurpina
Vidurnakčiai bastosi
Draskydami sienas
Nuo laiptų nurieda
Isteriškos bėgančios valandos
Ir ūkia ir šneka ir šnibžda į kaminus
Slėpynėmis žaidę apakinti vėjai
Jų kalbos supjausto pasąmonę
Ir skiautės tos aštrios
Iki kraujo suraižančios
Po geliančia saule
Pasklidusį rytmečio dangų
Suplyšusios nemigos išnaros
Į rūką sukimba
Štai taip gyvenu
Dienomis
Kol namas rūke
Ir medžiai ratu


Ana supynėse












