iškalbėta buvo viskas ir išburta iš raudonų
jaučio žarnų paukščių tako begalinio išbaigtumo
piruetų tavo pirštų laukiant lifto ar rytojaus
chiromantijos užtenka ir dabar į sapną niūrų
aš panyru lyg į Gangą sako viskas ten dar šventa
šiukšlės karvės purvas žuvys žlugtą moterys velėja
ir netvirtą mano mintį kerta rykštėm o pakrantėje tuo tarpu
pinga vynas ir sonetai tyliai brangsta atpirkimas
laša vaškas nuo blakstienų ir už nuodėmę kiekvieną
kraujas šaltą giesmę gieda nes gerklė švinu užkimus
ant baltos nakties paklodės rodos žodžiai išbarstyti
iškalbėta buvo viskas ir iš lėto aušta rytas