Rašyk
Eilės (72422)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10367)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 33 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tu mane išdavei, sumurmėjo Mažasis Princas vardu Kailas, bet niekas nevadino jo vardu, nekalbant jau  apie pavardę (Spenseris), kurios gal net pats nežinojo.
Tris naktis jis stebėjo vis dylantį burbulą ir pagaliau neiškentė.

Taip, o ko gi tu laukei, nustebo Mėnulis.

Tikėjausi, kad visada liksi toks pat, tyliai guodėsi vaikas. Tikėjausi, visada būsi man draugas.

Atsitokėk, pasipiktinęs sušuko sidabrinis diskas, tu dar man būsi dėkingas. Kas gi tu būtum niekada nepatyręs vienatvės, niekada nepaliktas vienas, niekada neišduotas, neapspjautas ir neaplotas? Ką galėtum  pasakyti apie gyvenimą, jei nežinotum, kad draugai nusigręžia tada, kada jų labiausiai reikia? Kur  eitum tada, kai mylimoji nueis paskui kitą, o juk taip ir nutiks, visiem taip būna, dažnai ir ne kartą, jei vieno neužtenka. Skandintis? Pirmyn, visos upės tavęs laukia, visi tiltai tik tam ir yra pastatyti, kad tokie nevykėliai nuo jų šokinėtų. Geriau jau nušok dabar, nes vis tiek kada nors šoksi, jei neišmoksi gyventi tarp priešų, kurie tik dedasi draugais, juk visi galvoja tik apie save, todėl tas, kuris trukdo, turi pasitraukti, jį reikia nustumti, kiekvienas anksčiau ar vėliau kažką nustumia, sutrypia, apspjauna, apšmeižia, ir tavęs tas laukia, jau dabar tu man pasakei, kad aš tave išdaviau, o viso labo atsukau tau tamsiąją savo pusę.

Koks tu žiaurus, pravirko mažylis.

Aš žiaurus? pasipiktino dangaus kūnas. Atsipeikėk, tai Gyvenimas žiaurus, ir kuo greičiau tą suprasi, tuo tau bus lengviau. Žiūrėk, matai tą Pušį? Galvoji ji visada tokia buvo, aukšta ir liekna? Nė velnio! Iš pradžių jai reikėjo prasiskverbti pro standžias ir nedraugingas samanas, kurios oi kaip nenorėjo persiplėšti kažkokiam atėjūnui. Paskui žolė, kuri vis siūbavo, kad tik liaunam daigui mažiau saulės tektų. O kur dar grybai ir skruzdėlės, kurie nuolat savinosi vandenį ir visokius mineralus? Su visais teko gudrauti, vinguriuoti, išsisukinėti, apgauti, kad tik daugiau sau gėrybių pasiimti, ir kuo aukštesnė darėsi, tuo ir priešai, taip, priešai, nes tik jie vieni kitiems Žemėje visa kas gyva yra, didėjo. Dabar ji didelė ir saugi, bet tik tol, kol nepraūžė smarkus uraganas ar neatėjo su kirviu žmogus. Tad išvada peršasi tokia, kuo stipresnis būsi, tuo mažiau tokių priešų turėsi, kurie tave nugalėtų.

O tu, turi priešų? pralinksmėjo Princas.

Aišku, kaipgi be jų. Visi dangaus kūnai mano varžovai. Kai kurie svaido į mane meteoritus, kartais pataiko, tada skauda, taip pat kometos, kurios laksto, kaip patrakusios, aš joms šaukiu – speed kills, bet argi manęs kas klausys, ir šaukiu joms ne gero norėdamas, anaiptol, kuo greičiau užsimuš, tuo bus geriau, bet bijau, kad ir manęs nekliudytų, dar krintančios žvaigždės, gražu, bet tai būna paskutinis jų krytis, po to jos užgęsta, ir aš sakau, na štai, dar viena mažiau, noriu atsiplėšti nuo Žemės, bet ji mane stipriai laiko, ir tuo geriau, šalia jos aš saugus, kas žino, kas su manim beribėj erdvėj atsitiktų, todėl ir sakau – nepasitikėk niekuo, ypač draugais.

Pasakyk ką nors gero prieš išdildamas, paprašė Mažasis Princas.

Tegul kuo greičiau kas nors tave nuskina, tada būsi pagaliau vyras, pasakė mėnuo ir dingo.
2015-07-21 18:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-21 19:18
Kailas Spenseris
Kodėl aš tave išdaviau? Aš niekada tavęs negalėčiau išduoti. Ir tu tai puikiai žinai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-21 18:45
forehater
Žiūriu ne mane vieną jausmai kamuoja pastarosiom dienom. Kad ir kas ten tarp Jūsų, kolegos, vyksta - not my business, kaip sakoma. Ir mūsų nuomonės kažkada išsiskyrė, bet pykčiais amžinai sotus nebūsi. Kažkada reikia sustot ir pagalvot, ar tikrai tai buvo verta dramos. Aišku, įdėjai čia lyg mes visi žinotume, kas vyksta. Galbūt verčiau tai galėjo būti dienoraštinis įrašas. Arba laiškas. Žinoma, ne man spręsti. Autorius turi savų motyvų, dėl ko čia, o ne kur kitur talpinti tam tikrus kūrinius. Be to, jau ne pirmas kartas, kai mūsų vardus pasiskolini. Reiktų gal pradėt mokestį kokį iš tavęs imti už copyrightą? Man tik neramu, ar kurio nors vieno iš jūsų aš čia galiu ilgainiui nebematyti. Kaip ten bebūtų, daug metaforų, daug paslėptų jausmų ir paaiškinimų, kodėl taip, o ne kitaip. Kodėl pasaulis būtent toks, o ne kitoks. Tarsi tėvas bandytu beviltiškai vaikui paaiškinti, kad pasaulis neteisingas ir kad visi kartais susišika. Matai, tokias tiesas geriau aiškinti tiems žmonėms, kurie tuo metu nebūna dėl vienos ar kitos priežasties prieš tave agresyviai nusistatę, o jei būtent taip dabar ir yra, šis tekstas, manau, beprasmis. Gal nebent sau pačiam kiek palengvini dalią išsiliedamas, bet paprastai tokios jausminės apeliacijos į žmogaus racionalumą būna nevaisingos. Kaip ten bebūtų, gal tai tik aš svaigstu nieko nesuprasdamas. Atėjęs čia po n metų visas apdulkėjęs ir nupušęs...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą