...

Lyg baltas Porsche, juodas pianinas
ar ežeras kalnuos, daugiau gražaus –
šilkinė petnešėlė, auskaro nefritas,
alėjoj lapų spalvos pinas,
tuoj kuri nors iš jų iššaus,
dangum banga raudonio ritas,

labas rytas
lietaus į visą radiją pripranašaus
ir muzikoj vandens bus ligi pat viršaus,
šis dėl greitumo ne visur bus grynas,
jame į dugną įsirėžęs ties
pirmykščiais pučiamaisiais juodas pianinas
ieškos pasilikimui priežasties,

trupučiai suklestės,
matavimai juos išsirinks karaliais
ir skaičiai, po paraliais, pagaliau šliauš keliais.

Dabar, kai jau visai netrukus,
rytojus iš vidurkį dydžio siekiančios raidės
slėpynėm žaisti tinkamas lyg rūkas
tiesiog paims ir prasidės,

kur nors toli trins lempą Aladinas,
dabar, kada visai kitaip vadinas
netgi dalykai turintys širdies,
kalnuos išblykš lenktynių pianinas.