Mano akys - ištroškusio šulinio
gal dienos netekties, gal viduržiemio
syvus gėrę ir visko netekę,
Pasilikę tik nuodus
įsakymų_
Mano akys -
Žvaigždžių kapo vėlinės...
Vėl naktis tartum Giltinė sėlina
ir išpuošus tuštybę žvaigždynais
renka nuodėmes bardais
paklydėliais...
Mano akys... užburtas kalbėjimas
laumių šnabždesio, plaukus suvėlusių.
Tuščią indą ant mieto apvertę
verkia vartai seną šulinį matę.
O ant dugno
Žvaigždžių šokio dulkės
Taip giliai jau nuskendę
valiūkiškai
lietę uždrausto sodo akordus...
pasilko sau ryto atodusius...