Kritimas

Nukritai, kaip kiekvienas  paslydęs ant laiko -
Sutraškėjo nuo smūgio visi sąnariai
Ir kažkas būtinai į tave nusitaikė
Bet kaltai pasijutęs pridurs, kad juokais.
Tu ilgai nesikelsi, keiksnodamas mirtį –
Trapią sielvarto sesę juodais apdarais.
Ji tau ranką paduos, kad galėtum pakilti
Ir po truputį eiti tolyn, kur ėjai.
Liks išpurvintas kelis, mėlynė ant delno
Ir iš baimės sukaitę balti marškiniai -
Lyg sugrįžtų trumpam iš vaikystės senelė
Su pabaisa diržu, kam ir vėl nukritai.