Ašigalio pietūs

Taip Amundsenui po sočios kotletų vakarienės apsireiškė nuogo šuns regėjimas
vakarienė buvo per sprangi, - bet ko gi galima tikėtis iš šuns?
Atsirėžęs neblogą stalo dienovidinį jis tingiai žaidė pergalę šakute
tylus šuo iš pastalės vartė akis ir raitė liežuvį tikėdamasis savo dalies
pasaulio užkariavimų istorijoje ir savo brolio trupinių lėkštėj
suleisti dantis į poliarinį kotletą, kuris praeitame gyvenime galėjo
būti jo motina, brolis ar artimiausias širdžiai priešas:

Tai ponas Scott paliko jums laiškelį iš visos savo sušąlusios šerdies
mažą šaltą meilės bezoarą žmonai ir jos našlaičiams
du tobulus koncentrinius apskritimus iš šuns ir porceliano
para-laimėtojo aureolei šeštokų geografijos biblijose
klausykitės. Štai užkariautojas praveria burną:

štai mano mėgstamiausias peizažas - vienas didelis niekas
kurio paslėpta tarsi sraigės burna lėtai apžioja ir nučiulpia
pirštus, kurie po to ima gangrenuoti ir virsti pilka mase
lėtai ir užtikrintai vedančia į sniego nirvaną:

klausykitės: taip cypia kaulai veriami speigo
ir trąška grublėtas šuns kraujas tarp dantų
po skaisčiausia pietų aureole