O, debesie,
per obelų baltumą minties ervdėj išplaukia laivas...
Išbalusioj tyloj – akla paletė, nes vakar buvo ir spalva,
ir potėpis skaidresnis nei šią dieną.
Užsigeriu ne vynu, o rasa: „Neišprotėju, kaip van Gogas... “
Ant slenksčio ilgesį parklupdė sutema
neištapytą kūrinį – kaip ego.
O, debesie, pabūki su manim!
Man tavo šypsenos
šešėlio reikia - -