Mamedova sugalvojo pakeisti Babajaus valgymo įpročius.
Ji giliai mylėjo savo vyrą – pipirą.
Babajus ryte valgydavo dešrą, duoną ir majonezą.
Mamedova moteriškai paskaičiavo, kad yra brangu Babajų maitinti dešra.
Už ką ji mylėti, jeigu jis kerta pusryčiams tiek produktų?
Negaliu pamilti apsirijėlio.
Arba aš arba dešra.
Mamedova numojo ranka – vis tiek dešrą pasirinks.
Jo sočioje širdyje vietos meilei – nėra.
Ji pagalvojo: jeigu pirksiu produktus pigiau, gali būti, atsiras vietos ir meilei.
Pagaliau galėsiu...
Už sutaupytus nupirksiu jam slidininko akinius, kurių jis nori jau trečia žiema.
Besišypsodama pirksiu – su meile.
Majonezą ji pirko su pasibaigusiu galiojimu ir lėtai, bet užtikrintai nuodijo Babajaus malonumą valgyti daug majonezo.
Nuo eksperimento pradžios, kada Babajus suvalgydavo tris indelius per savaitę, dabar pasibaigusiu galiojimu majonezo jis įveikia tik vieną indelį.
Pažanga.
Vieną rytą prabudusi Mamedova valėsi dantis ir jai į galvą atėjo mintis: o jeigu aš į dešrą dėsiu dantų miltelius? Dešra atrodys papuvusi, Babajus nevalgys papuvusios. Arba valgys mažiau...
Jeigu nepastebės, kad dešra sena, tai ir nepakenks.
Valgys mažiau, nes bus keisto skonio. O dėl skonio gal sodos įdėti?
Ji pervertė kriminalinę kroniką ir ten - nei vienos žmogžudystės apsinuodijus soda.
Babajus pastebėjo, kad Mamedova deda į dešrą dantų miltelius, pastą ir net šepetėlio šerius.
Vyrui ėmė augti pilvas, jis jautė širdies dūžius.
Savo nerimą jis slėpė nuo moters.
Bet varpas skambėjo vis garsiau.
Babajus, nematydamas išeities išgyventi, nutarė emigruotis į Ispaniją.
Nustojo valgyti dešrą.
Mamedovai tai buvo įtartina ir ji bažnyčioje prie tilto užpirko mišias.
Nepavalgęs dešros jis jautėsi silpnai, todėl dažnai gulinėjo ant lovos.
Mamedova pastebėjo, kad silpnai besijaučiantis, mirštantis iš bado vyras, vis tiek skaito laikraščius ispanų kalba.
Jo balsas geso akyse.
Babajus nenustojo mokytis ištarti sudėtingas ispanų kalbos frazes.
Pakeitęs valgymo įpročius, jis daug laiko praleisdavo tualete, todėl ispanų kalba jam ėmė puikiai sektis.
Greitai jis jau galėjo sėdėdamas ispaniškai susikalbėti su savimi.
Mamedova greitai perprato, kad Babajus ruošiasi emigruotis į Ispaniją, todėl ėmė rengtis kaip pagyvenusi ispanė.
Kasdien ji darėsi vis puošnesnė.
Babajus nuvažiavo į Gariūnus kuprinės, ten susipažino su dviem kintiečiais: Jan Siparis ir Men Kazloi.
Jan Siparis pardavinėjo puikius akinius nuo saulės, o Men Kazloi „stumdė“ laikrodžius.
Babajus pakvietė du kintiečius į savo namus arbatos.
Pavaišino juos dešra su duona ir majonezu.
Nežinia kaip vakaras būtų pasibaigęs, jeigu ne Mamedova, kuri ne laiku sugrįžo namo.
Jai iš karto patiko Men Kazloi ir ji jam nebeleido valgyti, nes jautė, kad kintiečiai gali mirti.
Greitai apsinuodijęs dešra nusibaigė akinių pardavėjas Jan Siparis.
Kompanija rizikuodama gyvybe: pakasė velionį sode.
Vakaro pabaigoje jie visi apsikabino ir stovėjo mėnulio apšviesti.
Ryte likusieji gyvi tyliai išvyko į Ispaniją.