Kas atspės lemtą dieną, kas permanys?
Sieloje skylė, lyg langas iškultas.
Patalpa. Mano Tėvo tai šermenys.
Riksmas juodas, kraupus. Tėve... Insultas.
Čeža žmonės tarp žvakių, kuždėdami...
Man svarbiausia, Jo bruožus įsimenant
(Ir gyvenimį ilgą, lyg priedainį)
Susikaupti labiau. Dar labiau. Idant...
O už kampo - pavasaris liejasi.
Krykščia paukščiai, vaikai ir gyvenimas.
Liūdna mirti pavasario mėnesį...
Bet likimas, deja, - ne
nu
ma
no
mas.