Optimizmas kitu kampu

Vaikščiodama Neries pakrantėmis džiaugiausi pirmuoju pavasario gaivumu - romantika: ieškojau karklų, bet neradau. Sukilo savotiškas kartėlis: mūsų laikais būdavo pilna vandenų pakrantėmis karkliukų - kačiukų. Et, tada ir žvirblių buvo į valias, o žiemą - sniegenų.
Grįžau iš romantiško pasivaikščiojimo, įmynusi į kalną nemalonių darinių. Ir prisiminiau.
Pavasaris. Su trečio kurso filologėmis susirengėme ekskursijon - į Estiją. Grupės vadovė - romantiškiausia fakulteto literatūros dėstytoja, kurią taip ir vadinome - mūsų dvasingasis Guru.
Pakeliui, mažuose miesteliuose, išlipusios ieškojame vietinių meistrų meno dirbinių, retų knygų, o dėstytoja lakstė ir visur teiravosi - virtuvinių puodų..... Tai net trikdė. Bet nevalingas nustebimo šūksnis išsprūdo, kai Saaremos saloje mūsų dvasingasis Guru, išbėgusi į seno dvaro balkoną (neištvėrusi lakštingalų čiulbesio), šaukė:
- Kada pagaliau tos karvės nutils.
Kaip senoliai sakydavo: Gyvenimas yra gyvenimas:)