Rytas prie Vetygalos atodangos

Bėga Šventąja debesys, 
Dreskiami įsibridusių viksvų,
Šakotųjų šiurpių kardų
Ir strėlialapių papliauškų.
Seklumoje droviai rausta
Žydrų laumžirgių lankomos
Lyg iš perlų suvarstytos 
Skėtinio bėžio  karūnos.
Šlaite sustojusių medžių
Kuprotus palšus šešėlius
Linguoja  pašiurpus srovė,
Seniai pagraužusi skardį.
Saulei kylant taip akina 
Gelmėje atsispindintis
Naujas peizažo akcentas –
Liepto pušinio baltumas...