ne, tai ne komedija,ir ne tragedija - tai buitiškas lėkštas pablevyzgojimas, na, o kaip reiškinys, būtų tragedija (jei pradėtų ir jį traktuoti kaip grožinę literatūrą - poeziją, eilėraštį, tai būtų Lietuvos literatūriniame pasaulyje tragiškas reiškinys.) ania?..
Paulius Brėkšta, nemanai?..
anekdotinis trumpas tostas:
"kad vyrams visada stovėtų,
o moteriškės visad duotų"
alaus bokalas rankoje, ir pinigų iš atiduotos mėnesio pabaigoje algos" - būdavo toksai ale šmaikštus, ale linksmas lietuviškas buitinis tostas- tragiškas reiškinys, geriau negimti, kai tokie išsireiškimai yra atseit aštriaprotiški- įžvalgūs ir humoristiniai- bet kame kame, o humoro žanre Lietuviai yra buki- būkim biedni, bet teisingi; buki. ir kiek V.Šapranauskas bepiknaudžiavo degiu skysčiu, taikydamas jį vidiniam (pa)vartojimui, (ir nors tas pavartojimas išėjo iš jo kontrolės, ir jį įtraukė priklausomybėn) tačiau, tai buvo nors ir Lietuvis, bet VIENAS, iš tų, kuris tikrai turėjo tą retai lietuviuose (lietuviškame kraujyje) pasitaikančią gamtos dovaną "humorą" - t.y. įžvalgų žaibiškai greitą įžvalgų protą, ir jautrią širdį, taigi, jis buvo šmaikštus, bet nebuvo pikdžiugiškas." Taika jam.
o pas jus blevyzgonė-blevyzga, o jei atsitiktų taip, kad tokio pobūdžio tekstai skaitytųsi poezija, grožinė literatūra ar humoristinė grožinė literatūra, tai tas reiškinys būtų traktuojamas tada, kaip jau minėjau, tragedija Lietuvos literatūriniame pasaulyje...