meditacinė trupmena

2015 03 07

Šįryt esu
It Aladino lempa
Pavasariui švelniai krimstelint skruostą.
Skubu šimtamyliais minčių batais,
Kad pasveikinčiau pirmas - paskutinįjį šerkšną.
Žengiu žingsnį
Ir kiekvienam trupinį ant pusryčių stalo
Sukuriu naują galaktiką,
Tarsi kūnus dangaus,
Kurių matricos kinta nuo vėjo mikčionių.
Aš lengva pavasario sėkla išdygti.
Viską regiu, kaip suplėšytas sniegas ant stiklo.
Prabilau, kaip zylutė į pilną skardinę lesyklą - sugrįšiu,
Tavo sapno šiltu lietumi aprašyti.
Jame iš omleto sužvarbusi saulė išsirita.
Aš klausiu savęs, kiek žodžių gilių
Už sielų šešėlių užsimeta.
Būsiu ramus, kai nubudus paklausi,
Kodėl mano akys susitepa?
Tai ryto dangus...
Patylėjęs ištarsiu.
O kiekviena meditacinė trupmena
ammmmm
ommmm
Prasitęs aidu kito arterijose.