Kai nesimiega mintys vaikšto
viršum žvaigždėto svajonių tilto.
Jei tik galėtum pasivaikščiot
vidurnaktį iš karto tu pakiltum.
Pradėtum pildyt minties galybę,
nereiktų mirksėt plačiom akim.
Suspaustum rankoj tu realybę
ir naujas darbas skrietų ateitin.
Bet aš nabagas, naktinis paukštis,
tokios sau valios leisti negaliu.
Todėl daugybę laiko veltui
praleidžiu nemigo naktų.


RenapoezijaPlaštakė
















