Saulėlydis, gaisais nudažęs dangų, Šalia manęs svajingai susirango. - va čia gražumėlis.
Svarsčiau, bandžiau įsivaizduoti štai šią vietą: Aš su daina arbatą vėl geriu. Jei daina kaip kompanjonas - gerai, geriam, o jei ne? Gurkt gurkt gurkt, tralialia... :D:D:D
Autorė puikiai valdo poetinį žodį, turi savitą rimo pajautą. Melodinga nata ir romantiškas polėkis švelniai veda skaitytoją, lyg laipteliais, lyrinio herojaus išgyvenimų taku. Estetiniai ir doroviniai jausmai tobulai papildo vienas kitą.
Puiku! Dėkui.
Kasas padangėj saulė išsileido,
Debesėliu nušluostė savo veidą
Ir šypsosi lig pat pavakarių,
Aš su Pranu
arbatą
vėl geriu.
Vien už tai 5
O be juokelių, tai man patinka paprastumas, jaukumas žodžio muzika, jo aiškumas ir lengvumas, jo dzūkiškoji siena - širdingumas.
Sėkmės Tau! Dainuok!