Ir vėl Vasaris
Dar žiema, nors
Vasarą turėtų reikšti
Bet atskubės klasta
Čia apsireikšti
Tuoj Kovas
Su juodais kovais
Vienuolika tik jų
Supančiojo jie Vytį mėlynai
Po šimts velnių
Kad viską mes užmiršę
Kaip sakalą keleivį
Pavadinę jie stulpais
Kartotume įniršę
O mielos, žavios, gražios
Darželių gėlės, rūtos
Užleistų savo guolį vaidilutės
Ant vėliavos kotų
Puikuojasi svogūnas
Jokių Atlantų simbolių nei sakalų
Pasakė atėjūnas
Mano tėvynė juodaskvernių
Nukryžiuota, parklupdyta
Vien milijonas mūsų
Į užsienius išvyta
Tik trečdalis kitaip
Čia vargsta vargą
Už Saulę kaunas
Trečia dalis
Jau kalbantys lietuviškai
Bet ne lietuviai
Nes mėlynas jų kraujas
Tikrieji Sibire dar ilsisi nusilpę
Masonai riebūs tarpsta
Mūs valdžios olimpe
Taip genofondas sumaišytas
Kur būdavo raudonas kraujas
Įpilta mėlynų dažų
Kaip matome `See monkey
Shūdas`gaunas
Vadinasi velnių –`Mee son`ų
Sąmokslas pavyko
`Jablūnkis su jarmulka`
Nė kiek neapsiriko
Kur dingo mūsų
Raštas, runos
Nežino niekas
Išvogtos ir parduotos
Valdovų jau karūnos
Neužmirštuolėm tuoj palaidos
Vytį ir Vytėnus
O vietoj Vilniaus
Jie turės Naujus Atėnus
Kai keliat priekaištus tautai, kurios dalis pats esate, kyla klausimas, o kas dėl visų tų praradimų kaltas.
Ar norėtumėte iki šių dienų rašyti runomis?
Burnojate pieš genofondą.
Mėlynas kraujas dar niekam nėra pamaišės, reikia džiaugtis, kad tokių priemaišų yra.
Emocingas proginis pasižodžiavimas, tinka ir be progos - prie silkutės su degtinėle, pvz. Gal nelabai prie kalvadoso (XO) su eršketo ikrais ... :) Liūdina tik tai kad tokie opusai pretenduoja į eiles, jau labiau tiktų kaip "originalus" žanras - į "ŠD" . Bet už jausmus Tėvynei - 3+
visada visi kariauja- duok lietuviams kiekį didelį jų, ginklus, ir jie taip pat puls ką nors užkariauti- visi turi ideologija- visi visada už gėrį. tai žmonės tokie. Kristų nukryžiavo- užmušė, kad jis pasiekė aukštą sąmonės lygmenį, tai jau jo nuopelnas; ko kelias teisingai nueitas, nueinant tą gyvenimą, kurį jis turėjo (aplinkybės, kuriuose gimė) nueidamas teisingai tą gyvenimą - duotose jam gyvenimo aplinkybėse, jo dvasia nušvito. Kiekvieno gyvenimas-jo kelias. Tai jį nukryžiavo. paskui pasakė,kad jis prisikėlė (nors dvasia nemirtinga, kūnas neprisikėlė žinoma, taip dievas sutvėrė laikiną kūną, jei jis jau numirė- viskas. kūnas laikinas; siela nemirtinga. O žmonės po jo vėliava pradėjo kariaut ir užkariaut- nešdami krikštą. Taip yra- toks kolektyvinės žmonijos sąmonės lygmuo dar, visi nori vieni kitus užkariauti. ir kai tik gali- tą daro.
Tačiau štai Norvegija- tai jau tragedija. Šaunuoliai Indai- jie mokėjo pasipriešinti Anglų kolonistams (jau po dviejų šimtų metų) nepraradę šaknų- ir neturėdami ginklų, o piliečius savo apgynė; Štai atėmė vaikus - Indija atstovėjo,pasakė kad visus ryšius bet kokius nutrauks su Norvegija, jei ši neatiduos Indijos piliečiams vaikų. (visa valstybė dėl savo piliečių.) O čia tai suprantu. o čia ką rašai- gerklėj stovi tie karai ir žudynės.
Tiesos yra. Yra gėrio ir blogio. Daug kas ir nuo mūsų priklauso. Gyvenimo smagratis dabar sukasi šimtus kartų greičiau, tad mažyčiam krumpliaračiui reikia sugebėti nesubyrėti.