Pagrindinės kiemas

Ir iš Kauno, ir iš Vilniaus,
Iš Alytaus ir Daugų –
Pagrindinės kiemas pilnas
Poetaujančių draugų.

Aš tada buvau dar drūtas –
(Antras stoviu iš kairės).
Ten Aldona ir Birutė,
Ten vadovė iš „Tėkmės“.

Jau trys metai kaip nebuvęs,
Tarp šių nuostabių žmonių.
Prisikėliau vos nežuvęs
Nuo mįslingų daktarų.

Jie vis sako, kad negydo,
Kad tik žiūri kaip sergi
Ir dar sako, kad suklydo,
Jei kvėpuoji, jei regi...

Ar ilgai jūs šitaip manot
Čia lankytis pamečiui?
Mat jau aš šiek tiek apsenęs
Ir atvykt mažai vilčių.

Šliaužčiau keliais ir alkūnėm,
Eičiau tolimais keliais...
Arba medžių net viršūnėm,
Į gimtinę tik žvaliai...

Jei klube nesusprogdino,
Anais tolimais laikais,
Jeigu liepsnos neprarijo,
Tai gyvent likimas leis!

Stovi, kėpso buvęs klubas
Nuo tarybinių laikų:
Nyksta pamatai ir lubos,
Prišnerkšti „dzykų“ vaikų.

Dar galėt žmonėms tarnauti,
(Jį nupirkę kažin kas),
Gal muziejų čia sukrauti
Apie buvusias kartas?..

Daugiau niekam jis netinka, v b
Reikalams tiems privatiems.
Vietos valdžiai nepatinka
Ir jau nesteigia pirties.

(Iš vėlyvosios etnografijos).