rašyk.lt: Kūriniai / gunta / Sulaukęs Slibinas žuvėdros, bus laimingas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-08 11:50

gunta

P.S.
beje, alina valan, kaip matote, slibino protas nepasiduoda, (netikslumas sąvokoje- jis ne pasiduoda), o džiaugiasi-nubudimas šioks toks, mažas kaip lašas nubudimas, jo protas nudžiugęs, atradęs sprendimą: kaip reikia tai patirti, ką patirią jie visi- per tą ilgą jo amžiną gyvenimą, ką jis tik matė, suprato teoriškai, bet niekai nepatyrė - tos ašaros iš meilės galinčios būti- kitaip nėra ašarų- joms būti šaltinio nėra... nepasiduoda, atranda, štai kur netikslumas (sąvokoje.) bet ėjote teisinga kryptimi- kuria ir rašomas eilėraštis. ;)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (3)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-08 11:43

gunta

ačiū alina valan; Meilė-prasmingiausias dalykas gyvenime. Kada jis pasibaigia (viename kūne- tai to kūno gyvenimas pasibaigia, reiškia: ir tauta, ir valstybė, ir lytis, ir charakteris, ir išsilavinimas, ir pomėgis, ir darbas- specialybė, ir socialinė užimama lentyna, ir draugai, ir artimieji, VISA tai pasibaigia tame kūne, ir smegenys ir širdis visa tai MIRŠTA KARTU su kūnu, visa tai yra mirtinga - kas išvardinta visa tai buvo laikina -kūnas, o kūnas kaip žinia yra mirtingas. Tačiau, laikinasis kūnas buvo priemone DVASIAI-(arba Sielai) nušvisti (patapti protu ir širdimi.) Laikinojo kūno (gyvenimo) tokia paskirtis, būti priemone dvasiai. Gimstame vienoje kokybėje, mirštame kitoje dvasinėje kokybėje- dvasia nemirtinga.
slibinas stiprus - nemirtingas kūnas, bet nežino, kas yra meilė; tai didžiausias jo troškimas - pažinti kas tai? Jis stiprus ir turi dideles galias, kai jis skrenda visas pasaulis gūžiasi į save, o žuvys slepiasi giliausioje gelmėje povandeninėse uolose, ir alksta žuvėdros, miestai ir kaimai- pasaulis dega karais, kai jis skrenda virš žemės, o jis nemiršta, neša savyje didžiausia galias, galinčias sunaikinti viską, iki civilizacijos sunaikinimo, ir vėl viskas iš naujo-iki žmogus ar kita protaujanti būtybė nužengs į mėnulį, ten palikdama savo pėdsaką, ne tik archeologinėse iškasenose-žemėje, o jis toliau gyvens, turėdamas Amžiną kūną ir amžinai būdamas SLIBINU, bet neturintis galios priversti sužinoti- kas yra MEILĖ; Siela užrakinta slibine stovi vietoje, negalėdama keisti kokybės, stipriame prote, kuris nežino, ir nepažino kas tai yra- meilė, arba silpnumas- ir svajoja apie tai jau visą egzistavimą civilizacijos, nuo mitologinių slibinų, raganų, ir elfų, fėjų ir karalių, carų, iki mėnuleigiu paliktų pėdsakų mėnulyje, kur ir gyvybės nėra- kur nukako žmogaus gyvybės forma, o taip ir nepažino jo protas KAS tai, nors degindamas ir niršdamas kad jis NEPATIRIA to POTYRIU žiūrėjo į mylintį vaiką, apsiverkiantis ant dulkėto kelio, ir degančius miestus ir raudančias motinas, ir raudančius vyrus-iš bejėgiškumo, negalinčius apginti savo šeimos, IŠ MEILĖS, ir jis nėra raudojęs, nes neturi savyje meilės, ir neturi iš ko? ir jis nesupranta, ką patiria mylinti širdis?.. Jie visi silpni, o turi tai, ko neturi slibinas tas - nelaimingas pavargęs amžinu kūnu slibino siela neturi meilės potyrio ir gyvena vis slibinu tuo...

jis atiduoda visą savo atmintį, ką matė amžinybėje ir aiškiaregystę, tai žuvėdrai, kuri neranda žuvies- mat žuvys giliausioje gelmėje pasislėpę, ir jis miršta, tas slibinas (juk visa tai-kūnas) išsilaisvinus sielai iš jo (amžino) ir galinčio eiti savo kelią toliau- jau gimti naujame kūne, kuriame galima būti ne tik stipriu, bet ir silpnu, ne tik žinančiu, bet ir abejojančiu, ne tik atšiauriu, bet ir atviru, patirti tuos būvius jau jis galės- ji jau nebe slibinas; slibinas tas miršta. Amžinas gyvenimas Slibinu būnant, viską žinant, viską galint ant kitų savo valią primetant jis turėjo, bet neturėjo tų potyrių kuriuos turėjo visi tie laikinieji. O siela-ji juk nemirtinga- miršta kūnas, jis laikinas.

ką reiškia sau? :) juk ir kūnas mums nepriklauso- jis laikinas.

dabar turi pasipilti, kad nieko to nėra- bet visa tai yra, juk metaforos įvaizdžiai sukurta nuotaiką yra.
ir jei to neįskaito kažkas iš skaitytojų TAI, bent jau mintį įskaityti gali bet kuris "iš meilės raudame į dangų, nekenčiam iš meilės ir netenkame, iš meilės esam nuskriausti, ir dvasia kenčia, bet kaip gyvenimą gyvent ir pragyvent be meilės? - per daug jis
ilgas ir per labai sunkus?" Štai slibinas- tai mitinis herojus kuris neturi meilės savyje, o nori sužinoti nori patirti-gyvena amžinai siela ta amžiname kalėjime- kūne slibino stipraus žiauraus ir nežinančio, kas tai yra ŽIAURU?.. aiškus jo troškimas, ir jis subrendęs iki sužinojimo, kad tereikia tik atsisakyti savo šito kūno- savo galios, praskridus ir išgąsdinus žuvis ir žmonės, žuvėdrai akį atiduoti- alkanai... (juk žuvys išsigandusios gelmėse- žuvėdra skraidanti padangėje virš vandenų vis alkana.) jis atiduodamas savo akį atsisako savo jėgos ir amžino kūno- patiria to, ką patiria vaikas, dulkėtame kelyje, laukdamas mamos, kurią jau palaidojo vakar. o jis ilgisi- jis ją mylėjo, ir trina veidelį neplautomis rankytėmis ir dulkės papuola į akytes, jis nori miegelio, ir peršti akytes, nu kur ji yra- nu kada ji ateis; jis mažas ir nesupranta dar, kad yra toksai reiškinys- mirtis, ir miršta tie kūnai, o su jais viskas kartu, ir soc. padėtis, kuri atrodė tikra ir reali, ir lytis, ir pomėgiai ir t.t. tas vaikas to nežino, kad visi kas gimsta- miršta, bet jis patiria tai, ko slibinas nepatyrė ir nežinojo visą amžinybę, kol nesuprato iš to didelio troškimo SAU - patirti, ką jie visi turi, kad moka verkti- ką jie tada jaučia? jis patiria irgi tai - na ir numiršta, tas jo kūnas atitarnavo sielai, kuri paleista iš proto ir jėgos kalėjimo-slibino kūno, galės savo kelią tęsti toliau, kituose kūnuose- ji jau kitoje kokybėje- ji jau turi meilės užuomazgą savyje... gal sekantį gyvenimą ji jau gims tame vaike, kuris neteks tėvų, dar pats neužaugęs, juk turi ta siela patirti ir pažinti visa tai, ką pažino ir jautė tos, kai slibinas degino kaimus ir miestus, per karą ir marą... tai jo sielos turtas- jo pamokos ir visi būsimi gyvenimai iki viename iš jų (mirtingame kūne), siela prisimena- pamato- sužino visus savo gyvenimus, ir jau nebemiršta, nes daugiau nebegimsta mirdama tą paskutinį savo nušvitimo gyvenimą - tapdama laisva- išsiveržusi ir iš gyvybės ir mirties rato;

TAI ŠTAI TO, (kaip slibinui mirus siela jo gaus kitą kūną kuriame turės ne tik buveinę smilkinyje, bet jau galės nusileisti ir iki širdies- smilkinys širdį turės o širdis smilkinį) to tekste šitame nėra parašyta, nėra, čia parašyta - šiame eilėraštyje, tai jau būtų kitas eilėraštis, kita mintis-kita tema, apie sielos nemirtingumą, tematikoje, tą galite interpretuoti projekcijoje minties, jei jums jūsų protas leidžia, netrukdo to pamatyti ir žinoma, alina valan, SAU, savo sielai...

o ta mintis kuri parašyta čia KURSYVU, jau yra išdėstyta šiame eilėraštyje. ji pabraukta. (eilėraštis alegorinėje dvasioje- metaforos įvaizdžiai.)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-08 01:57

alina valan

Tiesiog smalsu. Niekas nieko nerašo šiaip sau. visi kalba esmes, kurios iš jų. Tikėdamiesi, kad žmogus turi jaust žmogų. Man pavyko , bet ne iš pirmo karto...:) Slibinas pasiduoda, bet neparsiduoda... "silpnumą svajojęs patirti savy" - kertinis man. Kaip išsilaisvinimo sąlyga. Iš....? Daug ko. Ko jam nebereikėjo... Sėkmės ir toliau.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-07 23:06

gunta

prastas komentaras (kai esmės nekerti pirmame posme)- tada kažkam kažką iš kažkur tai primena Erlut :) "durklą, kad atskristų ir įsmigtų į drakono smilkinį" - jei būtų proza) "durklą smilkinio kryptimi..." rusai taip nesireiškia :D
o gal mėnuleigis tamstai nepažįstamas, nežinau nežinau :D

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-07 23:00

Erla

Pirmas posmas primena nepavykusį vertimą, gal būt iš rusų kalbos. Toliau - užuominos į antiką persipina su slaviškų pasakėčių motyvais, Visas kratinys užrašytas lietuviškai.2

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-07 20:40

gunta

viena keičiama: nors kartą silpnumą norėjęs patirt -> silpnumą svajojęs patirti savy
(penkta strofa ketvirta eilutė)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-02-07 20:26