Dočkutė atstūmė Valerą

Dočkutė visą mėnesį  stebėjo save iš šalies ir suprato, kad ji feministė.
Pašilaičių daugiabutis. Rytas.
Pasirodo Valera tipiškas studentas nekaltu telefoninio sukčiaus veidu. Gašlus, bet nepražūtingas veidas.
Prieik, Valera, nebijok būti demaskuotas.
Valera – baigė 12 vidurinę Šiauliuose, šalia mažos bažnyčios, norėjo mokytis, bet po tiltu buvo primuštas ir gydėsi Palangoje, Vievio ligoninėje. Grįžęs iš Baltarusijos užsiėmė prekyba.
Kada Dočkutės kaimynas Valerą sulaikė ją daugiabučio laiptinėje, ir, prispaudęs prie bendro naudojimo radiatoriaus, paprašė:
-  Kaip čia tau pasakius? Pasakysiu paprastai: tekėk, būsiu geras vyras. Nesijuok, aš rimtai. Noriu, kad tu turėtum vaiką nuo manęs.
-  Koks tu begėdis, Valera. Ar galiu pagalvoti?
-  Aš tau negražus?  Nepasitiki manim? Apie meilę, gal per anksti klausti?
-  Noriu pagalvoti ar aš noriu turėti vaiką.
Valera, paleisk, merginą.
Dočkute, eik, jeigu paleido. Nusišluostyk lūpas, nes atrodai lyg ne jis tave, o tu jį prie radiatoriaus prisistūmei.
Tada viskas atsitiko atvirkščiai nei ji tikėjosi.
Tris dienas ir tris naktis Dočkutė gailėjosi, kovojo su feminizmo virusu, smerkė save, kad iš karto nesutiko pasidaryti vaiką, apkaltino save arogancija.
Trečioje dienoje ji pradėjo rimtai gailėtis, sapnuoti Valero geriausias savybes.
Kur normali mergina gali kreiptis, ieškodama vaistų nuo dvasinio viduriavimo?
Pas motiną?  Ką pasiūlys motina?
Pasodins austi tautines juostas  ir bus įsitikinusi, kad man padėjo.
Dočkutės motina tautodailininkė Silva. Nepažįsti?
Apie tėvą nė žodžio. Ji jo nepažinojo.
Dočkutė žinojo, kad ji išausta lyg tautinė juosta.

Dočkutė nuėjo pas klasės draugą, mielą partnerį, baldų parduotuvės savininką Siparį 3.
-  Išmušk iš manęs tą mano dirbtinę aroganciją, jaunatvišką pasipūtimą, trukdančią praeiti gatve, panieką praeiviams, zoologijos sodui.
-  Tu Ką?  Jauti neapykantą Kauno zoologijos sodui? Tai paskutinė stadija. Kodėl tu nepasakei anksčiau? Tu tikra, kad jauti panieką tiems už grotų vaikštinėjantiems, mūsų broliams žinduoliams?
-  Jaučiu, vaikeli, net  ir paukščiams jaučiu.
-  Galvok apie mane,  ką tik nori, bet aš tau niekuo negalėsiu padėti.
-  Kodėl?  Tu gali duoti pinigų.
-  Pinigų aš negaliu duoti. Va taip imsiu ir duosiu kiekvienai feministei po pinigą. Aš pats turiu problemų su orientacija, bet aš tau nesiskundžiu?
Dočkutė buvo įsitikinusi, kad Siparis 3 privalo ją apipilti pinigais. Naujais banknotais.
-  Tu niekada neturėsi draugų. Tikrų draugų.
-    Palauk, Dočkute. Palauk. Turiu pagalvoti.
Tris dienas galvojo Siparis 3.
Jis pats paskambino Dočkutei, kuri jau dvi dienos sėdėjo prie senovinio verpimo ratelio ir verpė.
Tai buvo projekto „ Mes kitokios“  darbinė dalis.
Darbo terapija, kurią įvykdžius būtų galima atsikratyta įtarumo ir paniekos kitos lyties atstovams.
-  Turiu gerų žinių. Mums reikia susitikti.
-  Negalėsiu
-  Turiu gerų žinių kaip tau padėti.
-    Ar gali mane išpirkti iš europinio projekto: „Mes kitokios“?
-    Tu dalyvauji tame projekte? 

Siparis 3 sužinojo, kad Nepalo šamanas gydo merginas nuo priklausomybės feminizmui vienu pirštu. Dauguma išgyja.
Neapsidžiaugė Dočkutė.
-  Leisk man apsispręsti
-  Tau reikia kažką spręsti? Aš. Tik aš tau duodu pinigus, ar tu girdi mane? Pinigai – tai viskas ko tu norėjai. Nepalas – tai tavo ateitis.

Dočkutė išsiveržė iš Sipario 3 glėbio ir kreipėsi į Valerą.
Nežinau ar tai buvo klaida ar ne, bet merginos veidas pasikeitė.
Tik pažiūrėkit kokia laiminga Dočkutė.
Gal tu citriną suvalgyk? 
Klausyk, mergaite, Siparis 3 tau kalba teisingai – pasigydyk, tada gal ir su vyrais pasiseks.
Žinoma, būdama naivi ir šį pasaulį įsivaizduodama dorą ir vienareikšmį, ji tikėjosi vestuvių.
Vestuvės gerai, bet gyventi su Valera tūkstantį metų?
Dočkute, pabusk.
Valera, kaip tu pasielgsi su tokio naivumo mergina?
Jis buvo malonus, bet elgėsi keistai.
Tos pačios dienos vakare, Dočkutė buvo parduota į kriminalinio verslo džiungles.
Pradedanti mergina Dočkutę atsidūrė rūsyje su dviem užkietėjusiomis prostitutėmis: Taiklioji Ranka ir Didžioji meška.
Požemiuose  buvo nepaprastai linksma.
Rūsyje skambėjo dviejų merginų juokas ir niekas apie jokias vedybas nekalbėjo.
Kaip Dočkutė išsilaisvino?
Paskambino Sipariui 3. Vienas skambutis, kuris išgelbėjo feministės pasaulį.
-  Tu nesupranti į kokią bėdą pakliuvai? Tu net neįsivaizduoji, - nervinosi Siparis 3.
-  Mums reikia bėgti?  - nerimavo Dočkutė.

Dočkutė ir Siparis 3 „čarteriniu“ reisu nuskrido į Nepalą.
Tik nusileidus trapu į laukiamąją salę į Siparį 3 kreipėsi pamaldus vienuolis, kuris parodė pinigus ir parodė į Dočkutę.
-  Feministo?  - paklausė vienuolis baksnodamas purvinu pirštu į merginos krūtinę.
-  Didelis feministo, - atsakė Siparis 3.
Nereikia smerkti žmogaus, kuris iki kaulų smegenų buvo biznio ir pinigo žmogus.
Mergina oro uoste buvo parduota vienuoliui, kuris pinigus davė grynais ir iš karto. Sipariui 3 jis pasirodė labai turtingas, beto, vienuolis skelbėsi, kad perka feministes.
Kam gi jas daugiau parduosi?
Siparis 3 suprato, ką padaręs, tik perskaičiavęs pinigus: buvo atsiskaityta dviejų tūkstančių dolerių kupiūromis.
Jis išbėgo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pamatė didžiules siaubo išsprogdintas Dočkutės akis.
Vienuolis bandė įgrūsti stabo ištiktą merginą į seną auto, kurios firmos ženklas jau nebesilaikė priekyje, o buvo užkištas už stiklo, bet mergina „nesistūmė“ iš vietos.
-  Paleisk
-  Policija
-  Tu ... tu.... žinai ką aš iš tavęs padarysiu?? – sušuko Siparis 3, tiesiog vienuoliui į ausį.

Vienuolis nuo Sipario smūgio krito ant vairo kolonėlės ir kolonėlė kiaurai perskrodė jam krūtinę.
Siparis 3 ir Dočkutė vienuolio laidotuvėse nedalyvavo.

Kalėjime Siparis 3 dievagojosi, jog jis  myli Dočkutę labiau net už gryną orą.
Dočkutei buvo nesvarbu koks oras kitoje grotų pusėje.
Jau sėdėdami antrus metus Nepalo kalėjime Dočkutė gavo laišką, kad Valera mirė nuo paslaptingos ligos.
Laiškas taip ir baigėsi:
„ Tu mano vienintelė meilė. Durnas, kad nevedžiau tavęs. Gal abu būtume mirę kartu nuo paslaptingos meilės ligos... “