žanras gali būti koks, dramatiškas, humoro - parodija ir yra žanras. parodija degradavusiems portams (žinai, juk atsitinka taip,geria geria, o paskui jau ne jie, demonas girtuokliui įkiša peilį į rankas, ne kaip ginklą, jei Dzeusai tariami užpuolė,kad apsigint, bet kad eit tvarkos daryt... sėdi dabar režisierius,norėjo tik pagąsdinti, niu gi viskas tada, tada jau protas yra demono nelaisvėje- tai ir vadinasi- degradavo, nuo to, kuris buvo iki degradacijos;
menininkai greitai pakliūva po tuo demonu, greičiau nei kiti- nes jie iš vienos pusės- jautresni aplinkai, skaito ją geriau, mato giliau, bet kita vertus,jie ir visokiems demonams, gyvenantiems vyne, dektinėje, tiesiog bohemos sienose, yra atverti labiau, pavaldesni -ir greičiau papuola į tų demonų nelaisvę - taip ir degraduoja... liūdnas reiškinys, na, prišėlsta, o ryte žiūri, vajė... "vajė vajė, kas galėjo pagalvoti, ne ne, tai ne aš,aš nenorėjau taip..." - nebūtinai poetai - menininkai, sielos liekariai patys suserga, į kalėjimus pakliūva...(dabar paskutinis tai režisierius, draugą nudūręs kaip kiaulę, į koją, bet nukraujavo... o juk meninius veikalus stato- atgaiva ir vaistas pavargusioms nuo kasdienybės sieloms...)
taip kad yra reiškinys-nepaneigsi;
nu ir, kas tau neaišku, parodijos žanras, pavadinimas "degradavęs poetas" gali ir taip "degradavęs menininkas", na; bet kai jis (lyr; her; kurį sukūrei) ten kalba apie Dzeusą stačią karvių prievartaut įpuolusį, rūką aplink save nešantį, nu tai lyg ir geriau ne režisierius,o poetas; "degradavęs poetas" - pavadinimas - žanras humoro -> parodija;
o tu, skaitai? blondine tu pats.:
čia parodija pavadinimu "degradavęs poetas" -> /2015-01-30 //23:46///
bet juokingas vaizdelis, Dzeusas stačias pas karves mhmmm. su bizūnu :D
nu kokį tu pavadinimą dėtum. žanras tai Parodija, kam "degrdavusiems meninkams" yra gi toks reiškinys. :D
Gunta, kai ją užgauna kritika arba parodija, išsilieja žodžiais, kuriais ją kažkada vadino "padugnė", "degradas", arba prisiskaičiusi kaip reikia keikti kitą žmogų, kad jį įžeistum.
Tobulėk, nes tau nesiseka.
čia parodija pavadinimu "degradavęs poetas" -> /2015-01-30 23:46/
o haiku nei viename; nei antrame;
tik vienas trieilis haiku tai tas "neršiančios žuvys"
-----------------
bet juk sakiau, kad /nervuotui dėl nervų/ degradavimo reiškinys dūšią jam glosto, ir labai patinka...
kas dabar jau ir buvo įrodyta faktu.
smagu, kai vienetą rašo šis /2015-01-31 00:06/ pilietis (Iljyčiuko dvokas), ir bjauru darosi, jei girti pradeda...
ne-nieko nereikia versti- tavyje stoka fantazijos, o jei matęs- tai viskas jaučiasi (arba pats vaizdas tavęs nepaveikė, nors neįmanoma, kad nepaveiktų; jei kažką galvoji, ar kalbi, ir pamatysi- tuo momentu nutilsi, kai pamatysi- ar nutrauksi mintį- ji pati nutrūks - JEI KADA PAMATYSI).IR tada, mėsa ir kaulai, (KŪNAS) prisimena ką jautė (pojūčius sukeltus įspūdžio padaryto). O BŪNA IR,
lakios vaizduotės žmonių,jie iš karto mato, ką skaito- bet niekas nieko neverčia.
Rausta nelabai- nes RAUSTA -> REIŠKIA įsižiūriu apsvarstau, suteikiu spalvai įvardinimą, kad jis rausta o ne gelsta ir panašiai įsižiūriu-vidiniai laikas kitaip teka, kai įvardini rausta: o čia trinkteli, taip pasuki galvą (o prieš tai ten nieko nebuvo, nesitiki) ir net krūpteli, jis į tave žiūri, va blyn, nu gyvas atrodo, tuok kažką pasakys, neįsižiūri į jį, ar rausta ar gelsta- jis trinkteli sabo vaizdu netikėtai;
geriau skiemenį aukot bet ne įspūdį...
ne nereikia- mėnulis ilgai neteka. ekspesija (impresija) tik
niūrkt milžinas iš už miško raudonu veidu - ir... "oi! Tai gi čia mėnuo teka" - o jau jis gelsta- viskas, jau milžino nėr... žemė taip greitai sukasi- o haiku mirksnis-
taip, kad "nep*sk proto, tetulyt bobulyt" ;)
būna dar raudonas, bet ne milžinas- ir rūkuotai raudonas, toks kada dalinis jo užtemimas; bet tada jis nedega, ir ne milžinas stovintis už miško.
tu paprasčiausiai nematei- niekada nematei milžino už miško stovinčio raudonu veidu - juk tu nematei tokio ir mėnulio didelio - jis kaip planeta prie žemės priartėjusi, jei ne už miško- blemba kaip jis kalba-jei pamatai. viską nustelbia; tu niekada nematei- o vaizduotė per silpna, štai ir nepajunti...
o milžinas - aukštas,
veidas virš medžių viršūnių ir
bais jau didelis žiūri...
(kol teka - iš kart raudonas,ir didelis dielis (Wou koks didelis)
paskui kaip oranžinis, kaip gaisras,
paskui jau geltonas kaip trynys, arba žvakės liepsna...)
bet vis, savo forma, mažėja mažėja,
tam šviesos spektre, ir
jau nebe milžino aukšto
virš medžių savo galvą nešančio, einančio už miško)
o paprastas veidas,
jau baltas vaidelis
aukštai danguje
ir ne milžino,
o tai tik tik mėnulis,(aukštai danguje - beveik zenite),
ne milžino veidu tada jau
jis Žiū į žemę,
o aš tada galvą užvertus
į jį...