Haiku pagal šiek tiek Erelicką
(Gamta - mūsų namai)
1.
Lietaus lašelis
nukrito ant lietsargio.
Būtų ištiškęs.
2.
Bitė ant žiedo.
Laukas kvepia nektaru.
-Kavos su bite!
3.
Varlė baloje.
Gandras ant balos kranto.
Bus vienu mažiau.
4.
Smuikuoja žiogai.
Lakštingala plyšauja.
Paplokit, ponai!
5.
Upelis upėn,
upė skuba į jūrą.
Judinkis, bala!
6.
Lede – eketė
prie tos eketės žvejys.
Ieško vasaros.
7.
Mėnulis kybo.
Atsispindi vandeny.
Sudrumsk, paviršių.
8.
Vėl tirpsta sniegai.
Upėse išplauks lytys.
Vyrai. Moterys.
9.
Skinu ramunę.
Net visą puokštę skinsiu.
Gi, nekainuoja!
10.
Pinu nuostabius
eglišakių vainikus.
Smagu, kad ne sau.
11.
Valtelė kiaura.
Ir krantai labai toli.
Bet dugnas arti.
12.
Debesys plaukia.
Vasarojus išplaukė.
Niekas neskęsta.
13.
Žvaigždės sužimba.
Langai šviesomis merkia.
Aš išsišiepiu.
14.
Džiūsta balutės.
Tuoj upeliai susitrauks.
Taupau ašaras.
15.
Lenkiu klevelį.
Ir ąžuolas man linksta.
Aš dar nesenas!
16.
Gaidžiai jau gieda.
Saulė jau kelią rodo.
Pagaliau, grįšiu.
17.
Kaip žemė kvepia!
Uostau kiekvieną žolę.
Vėl policija!?
18.
Nutūpė vėjas.
Palinko beržo šakos.
Vėjas nukrito.
19.
Nunoko kriaušė.
Palinko medžio šaka.
Iki kirmėlaitės.
20.
Šovė į viršų
šakos. Sprogo pumpurai.
Sprogs ir granatos.
21.
Lyja ir lyja.
Žemė skuba sugerti.
Ir vyrai skuba.
22.
Dairiaus į žvaigždes.
Svaigo galva. Susirgau
aš žvaigždžių liga.
23.
Baisiai žaibavo.
Gyvenau tada taupiai.
Išjungiau šviesą.
24.
Saulė ant kalno.
Tuoj pradės ristis žemyn.
Aš pasitraukiu.
25.
Parskrido paukščiai.
Kažkur užtruko gandrai.
Gelbėkit vaikus!
26.
Vieversys ryte.
Pelėda dirba naktį.
Gandras visada.
27.
Padangėj žydra.
Linai, jūra, ežerai.
Tarp žmonių tas pat.
28.
Išdygo grybas.
Kažkodėl su kepure.
Bet juk nelyja!
29.
Vakar nesnigo.
Šiandien, atrodo, nesnigs.
Tokia jau vasara!
30.
Vėjas nutilo.
Žiopsojau. Neišgirdau.
Trenkiausi į jį.
31.
Lijundra. Slidu.
Niekas nėjo į darbą.
Laukė vasaros.
32.
Švietė pilnatis.
Visai neėmė miegas.
Paėmiau alaus.
33.
Krito žvaigždelė.
Net pagreitį įgavo.
Spėjau pritūpti.
34.
Apsnigo eglę.
Pagailo man eglaitės.
Teko nukirsti.
35.
Ledo varvekliai
krito ant šaligatvio.
O kartais taikliai.
36.
Užtrenkė duris.
Nepasakė net sudie.
Vėjas negrįžo.
37.
Liepsnojo saulė.
Pakvietėm pažiūrėti
ir gaisrininkus.
38.
Perkūnas trankos.
Net ausys plyšinėja.
Prisuku garsą.
39.
Sklaidėsi rūkas.
Ryškėjo visi žmonės.
Tada apakau.
40.
Išskrido paukščiai.
Nutilo giesmės, trelės.
Net ausys plyšo.
41.
Pabudo gamta.
Kėlės iš miego žolė.
O aš nuo žemės.
42.
Žolė kvėpuoja.
Kraunasi ryto rasa.
Sunkios pagirios.
43.
Ežero bangos
stipriai mušėsi krantan.
O krante vyrai.
44.
Miškas pagelto.
Drebėjo, metė lapus.
Įtarė geltą.