Kai pradedu kalbėti su tapetais
nelauk, nieko gero, arba iš vis nelauk
rezonanso iš besiseilėjančio
nuvirtusio butelio nuo kurio
kakliuko tįsta kaip guminis
paskutinis kantrybės lašas
ir pakimba virš nežinomybės
kilimo į neatrastus amžinuosius
medžioklės plotus kur vaistažolių
rinkėjai dėjo į dangaus prakiurdytus
krepšius vietinius burtus
kad laukinis vilkas prieš
tapdamas Jorkšyru atsidustų
žiūrėdamas į sustojusį laikrodį
Paukščių Take.