(KUO LABIAU BRĘSTA,TUO ARČIAU TYRUMO, SUVOKDAMAS JĮ SĄMONINGAI, GRĮŽTA (JEI žmogaus pasaulėžiūroje ir vertybių skąlėje Tyrumas yra vertybė ir siekiamybė.) tyras vaikas nėra tyras sąmoningai - gyvenimas grįžti į tyrumą bet jau sąmoningai ir yra duotas. Žmogus gimsta vienoje dvasinėje kokybėje (jis tyras-bet nesąmoningai tyras) o išeina, palikdamas kūną (mirties akivaizdoje) kitoje dvasinėje kokybėje - kas Jums trukdo mirti tyriems - juk galite save padaryti tokiais.
O čia greičiau apie kraštutinumą,kai žmogaus protas pamiršo ką žino širdis, pasidarė sustabarėjęs kaip akmuo, ir sako sielai et ir šokt šalin iš gyvenimo per tą skardį - juk tyrumas buvo, yra ir bus...
Pasaulį mes - žmonės, skaitome, gyvendami gyvenimą, per penkis pojūčius (į mūsų vidų įeina aplinkinis pasaulis - informacija apie pasaulį, per penkis pojūčius - čia vienas iš jų KLAUSA.)
Kuo daugiau bręsta žmogus, tuo tyrumas labiau dingsta. Jautiesi lyg purvinas, tada bėgi, ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Jūsų kūriniai - gili mintis, brandos jausmas. Malonu rasti.
ar jūs apsimetat ar jūs tirai jau visai fiū fiū; Užkniso žmogų KAS? o gi kalbos kokios tai jo protui negeros (kurios įeina į tą protą, ne per odą (lytėjimą),ne per akį (regą), ne per nosį (uoslę), ne per liežuvį (skonis), o per ausį (klausą); Užkniso tai protą per klausą (per ausį) taip, kad jis norėjo jau ir pasitraukt iš to gyvenimo, bet bangų mūšos triukšmas jam klausą lyg pakasinėjo (po tų visų kalbų) ir jis panoro dar išgirsti Tylą, po tos bangų mūšos- tai neišėjo, (nu, nenėrė užknistas per ausį nuo skardžio į šėlstančios jūros akmenis galva žemyn) o nuėjo prie upelio į vaikystę tyrą tyrą, ir pasidžiaugė kad turi klausą - neturėtų, negirdėtų to čiurlenimo šaltinio,kur vaikystėje klausydavosi lakštingalos kalbų... ir šiuo metu, kai jį užkrušo pasaulis žmonių būtent per klausą (per ausį), jis (pasikasinėjęs bangų mūšos garsais tą klausą, (ir susigundęs dar tylos garsu) jis džiaugiasi garsais kurie po dangumi yra, ir neturi nieko bendro su žmonių marazmais, ta proga, jis grynina net japono mintį, tai daro jo protas, kas liečia lakštingalų skleidžiamus garsus, ir džiaugiasi, vis tik, kad klausą turi - ir gali girdėti vaikystėje girdėtą tyrą tylą, nors jį (protą jo) užkrušo per ausį (tai klausą.)
o "-ISSO-" tai nuoroda į japoną ir esantį tekstą (teksto turinį) toje, tekste, atkarpoje:
kur lakštingalos čiauška ir
dangui, ir žemei vis giesmę tą pačią, tik
japonas galvoja, kad
ponui ir elgetai -
mano lakštingalos jų nepažįsta
Tai yra (nuoroda, kad japono Isso Kobajashi lakštingalos:
*
Žiūrėk tiktai,
Lakštingala visai tą pačią giesmę gieda
Netgi ponams!
Issa Kobajashi
P.S. visus mus džiugina ir liūdina pasaulis (o tiksliau, sukelia esančius mumyse visokiausius jausmus) pasaulis, per turimus penkis pojūčius-per juos jis įeina į protą...
(jūsų protuose mąstymas lagina, tai jau taip.) juk viskas taip akivaizdžiai parašyta,dinamiškai iš eilės;) žudymasis, suicidas, šiuo atveju nėr vaikams tinkamas dalykas. bet mintis apie penkis pojūčius-kalbant apie vieną, pasakome ir kiek jų turime-tai antenos, kuriomis skaitomas supamtis pasaulis.