Jau gęsta lempos ir šviesa,
Ir ta maža mana liepsna.
Aš tyliai typenu,
Aš tyliai išeinu.
Išeinu be žodžių, be kalbų
Ar atsisveikinimo laiškų.
Nepaaiškinus „kodėl“.
Iš akių vis teka man ašaros,
Nesulauks gi jos aušros.
Vis žiūriu ir vartau telefoną,
Ar išgirsiu skambant tą toną?
Ar kažkas manęs pasiges?
Ar ilgai saulė ges?
Nepasakiau, kaip stipriai myliu,
Aš vis dar užgniaužus viską tyliu.
Išeinu aš tyliai ir be skausmo,
Be jokios minties ar jausmo.
Tik žiūriu į spindinčias žvaigždes
Ir kartoju ta pačias eiles.