Aš save uždariau

Aš save uždariau
į kelis nutylėtus žodžius
lyg narve gyvenu
nerakintam narve
ir išeiti galiu į laukus
per purvynu pažliugusį taką
ir išeiti  į gatvę galiu
pažiūrėti į skubančius žmones tylius

Aš save uždariau
į nebaigtą išrėkti skausmą
lyg sapne gyvenu
nors galėčiau nubusti
arba niekada neužmigti
bet užmerkiu akis
ir klausausi
kaip durys dejuoja
kad nevarstau aš jų
tyliai sėdžiu ir niekur neinu

Neateina svečių
kaip pripusto minčių, taip
ir išneša skersvėjai
vėjo delnais
kaip prisninga, prilyją
išgaruoja
pilku rūku pakimba
virš lempos blausios
viskas būna, kaip turi čia būti
geležinė tvarka
mano mirusių žodžių narve.