Šis eilėraštis - tai bendras darbas su mano mokytoja, mūza Egle Miliūšyte - Brazdžiūne. Jos pakoreguotas - ir ačiū Jai už tai...
Pasikalbėkim liūdesiu, brolau.
Su tavimi, žinai, kasdien bendrauju.
Ar tu girdi – ką visada sakau?
Nenoriu, kad manytum – pamokslauju.
Nenoriu šiandien guostis tau-
Išliet vienatvę saldžią, skausmą, džiaugsmą,
Žinai, seniai jau pamiršau, brolau,
Prėskai rašyt apie banalų jausmą.
Kaip kad ir visada – kalbėsiu aš,
O tu tylėsi – vedamas likimo
Ir drieksis mano kelias raidėmis
Tavim, baltasis lape, ieškant rimo...
:) jeigu jau mokytojos, tai mokyklinis eiliukas ir t.t. :) - ne ne , nesišaipau, bet va čia reikia sukeisti: ...kalbėsiu aš > ... aš kalbėsiu - ir bus arčiau rimo , o šiaip - 3+
:). ačiū visiems... Labai miela.
Eilėraštyje specialiai slėpiau - kam jis skirtas... Baltam lapui. Bet bandžiau jį atverti tik pabaigoje - kad būtų šiokia tokia paslaptis. Taip - herojus neketina guostis lapui - jis tiesiog nori toliau su juo kalbėtis, t.y. rašyti...Yra temų be skausmo, vienatvės, džiaugsmo...:)
Nežinau, ar vykusiai paaiškinau...
Ačiū, mielieji už laiką skirtą man. Ačiū, Gunta. Jūs visada matote pačią esmę... Kad man taip :(...
o, čia jau stipriai taisė... )jūsų mokytoja) taisė iš peties... :)
viskas gerai, bet daugiau emocinio veiksmo deklaravimas, o buvo pradžioje pasakyta: "pasikalbėkim liūdesiu, brolau" - bet pokalbio su juo nėra. nebent čia bandyta, pasakyta:
"Nenoriu šiandien guostis tau-
Išliet vienatvę saldžią, skausmą, džiaugsmą," - bet vis tik, tai apie ką?.. pasikalbėti apie tai, kad nekalbės apie tai šiandien?",
nors buvo galima užsikabinti už tų eilučių ir jau kalbėti vystyti mintį, štai už tų :
"Nenoriu šiandien guostis tau-
Išliet vienatvę saldžią, skausmą, džiaugsmą,"
ta prasme, o kodėl nenori herojus šiandien guostis?
ir kas tas /brolau/, jos pašnekovas, nesvarbu kad jis tyli, bet jis paminėtas, tačiau neatskleistas per tekstą, kas jis, tas tylintis /brolau/: draugas, liūdesys, kaimynas, baltas popieriaus lapas, gluosnis kieme po langu - kas?.. neturi būti pasakyta į kaktą, bet turi būti atskleista, kas herojaus pašnekovas - kodėl? kuris visada tyli; pirmoje eilutėje užsiminta, ir paskui užsiminta,kad vis tik šiandien nekalbės, tai kodėl?.. ;
tai toks turinio silpnumas - neatskleista ir neišvystyta pasirinkta tema: "pasikalbėkime brolau."
paskutinės trys eilutės, sudarančios eilėraščio pabaigą, yra geros:
"O tu tylėsi – vedamas likimo
Ir drieksis mano kelias raidėmis
Tavim, baltasis lape, ieškant rimo..."
bet tema iki tos pabaigos- neatskleista ir neišvystyta, neatsakyta.
tačiau tai jau eilėraštis, ne dienoraštinis įrašas.