tavo vasara man

nakties tamsa atkapsto mūsų tolį,
tad atsikvepiu dulkėm per pilnatį,
kad žvaigzdės pavydžiai nužvelgtų,
kaip mirgu. savo sielą užkasiau
kito kūno platybėse.
vaizduotės daigas lietuj paliepus pasistiebia...
jei pakeltum savo maršką naktinę
ties pilvu – šešėlių ir šviesos vaidinime
regėčiau obelį drugeliais pravirkusią:

sparneliai žali it mėtos arbatoj
sparneliai mėlyni it rugegėlės tavo aky
sparneliai balti it tinkamas popierius piešti...

Rūkas per žolę pabėgo
Į mano plaučius,
Todėl mažumėlę prisėdu.

Saulė kiekvieną samaną glostyt panoro;
Nuo kiekvienos smilgos čia atsiveria toliai.
Boružėlė per mano pirštus...
Bitė dūzgia ieškodama žiedo paguodos,
Žiogas liuoksi į savo namus.
Man gera ištirpus pavirsti rasa
Ant mylimo vasaros skruosto.

atsikvepiu tavo kvapu, tik šįkart žvaigždėm
kad parašyčiau dulkėse
'savęs pasiilgau'
...