Negyvadienis

Kūnas mums nereikalingas!
Kūnas, mums, nereikalingas.

Į maišą įpylus vandens ir pradūrus peiliu
Iš jo bėga upė minčių ir šviesų.
Nepratusios būti pasaulio šio dalimi
Išnyksta prasmė joms būti matomoms plika akimi.

Jei nebūtų kūnas karstas viskam,
Galėtume mėgautis tuo ir dabar.
Dėl priežąsčių kurios suprantamos tik po „mirties“,
Mūsų energija, dvasia ar kitas pavadinimas
Įkalinti tūnos jame po kol padvėsus išlaisvės.

Gal šie šarvai mus saugo, gal globoja,
Gal laiptas šis brandina mus ar blogį absorbuoja.
Viskam negalim būti pasirengę mes
Sudėtas mūsų kūnas iš beprasmės dabarties.