Štai ir atėjo laikas, kai tariu:
dzievuliau, ačiū,
dar kartą pabuvau
prie Kūčių stalo.
Dar kartą susitikome visi
ir laužėme trapią plotkelę.
Tylėjo mūzos
ir sustojo laikas,
matyt, nebežinodamas
kada jam baigtis
prie Kūčių stalo.
— Lig kito karto, — pasakiau
Žinodamas, kad nesvarbu
kur, koks bebūsiu,
ar... nebūsiu,
vėl susitiksime
ir laušime kartu
Dievo duonelę
BrukšniuiKūrinių nėra,
Recenzijų nėra,
Autorius įvykiuose niekur nepublikavo.
Rašytoju aprašymų nėra, bet va siusioju į puodelį Pranui išgerti. Vietoje Kalėdų plotkelės.
Ačiiū. Geriu į Jūsų sveikatą. Gal padės... Dar vis dėlto iki Kalėdų bent trys valandos.
Nuoširdžai linkiu, kad jas matytume mielas, gražias, gal net su bažnyčia.
Ačiū, kad esate.
P.S; Iš parašo, beje, įtariu, kaip daržų ravėtoją. Bet tai nieko blogo. Aš ir ją myliu.