Iš tikrųjų nieko labiau
nemėgstu už save
nes aš suaktyvėju
prieš pilnatį ir beriu
žodžius trupiniais
į tavo bokalą
o tu klausai prisimerkęs
mano laikinas
draugelis
kaip aš tau pasakoju
kad gyvenimas yra
visiškas
rokenrolas
pirmos keturios eilutės,prastokos, paskui jau tikrai nebloga satyra, ir ne tuščia. EILĖS.
matai, pirmos keturios eilutės atrodo lyg pradedi savikritiškumą demonstruoti, bet kad jame būtų minties, įžvalgumo, o ne blevyzgos, kaip yra dabar, gal būtų ir nieko, bet ten pirmose eilutėse tuščia savikritika, nes yra kalbama nemotyvuotai- su tuščiu nemotyvuotu pasijuokimu, kuris, išraiškos priemonių atžvilgiu, banalus-nuvalkiotas išsireiškimas. na ta literatūroje, kaip ir kalbamoje kalboje jau įvaizdyje mėnulio pilnaties- klišė: "mėnulio pilnatis artėja - Gražuliai ruošia kalbą-pristatymą apie seks-orientacijos galias "
o dabar pas jus, kodėl pilnatis (nemotyvuotai ta pilnatis) paskui normalios įžvalgos; taip gyvenimas yra primityvus, ir paprastas kaip gerti alų iš bokalo:
"jei gerai elgiesi su gėle,su motina, ir tėvyne - tu geras žmogus, o jei blogai, tu blogas..." ir visi svertai.
pirmos keturios eilutės kaip blevyzga, toliau eilės - satyra; geros. (bet ne eksperimentinis tekstas - tikrai ne Š.D. jis satyrinis stereotipinis tekstas. jokio jame eksperimento nėr.)
komentarai jūsų, tai siaubingi, ypatingai autoriaus; čia ta galite į (tikrąja to žodžio prasme) šiukšlių dėžę tokius juokelius; tikrai- juokeliai kaip žemo lygio smuklėje, kur moterys net nesilanko, nes ten vieni "ožiai" jau pasimyžę ir šlapimu pradvisę... ;)
Aš iš viso esu saviveiklininkas su šiaudine kepure šitoje kaimo kultūrkėje. Vokalinis instrumentinis ansamblis be instrumentų ir be vokalo, nes geriausiai sekasi groti ant nervų :)