Mūza

(Eilėraštis – proza)



• • • • • •

Į vakarą,
Jau valanda gera
Nuo jo pradžios,

Kišenėse panėrus
Delnus,

Paskendus
Lietpalty,
Kaip tas ruduo išblukęs, (tokiame)

Ji brido garnio kojom,
Tarp bėgančių namo
Iš darbo,

Šaligatviu;

Neįtikėtino ilgumo kojo-
mis s  s  s    s

Coliukė – vos ne anoreksijos gerbėja,
Paauglio formų figūra,
Rudai raudonais sportbačiais
Ir
Siauromis
Pamėlusiomis lūpomis

Baltam,
Kaip mėnesiena,
Pantomimiškame - be emocijų
Veide;

Tetrūko,
Mano akiai, tik pajuodusių, nuo tušo, paakių – bet
Ji...

... XXI-ą  pirštą duodu man nukirsti – nedažė niekada
Blakstienų;  Tik,

V i e t o j
R u ž o,

Ant kairio išsikišusio skruostikaulio,
Žaliavo, nikotino gelsvumu paspalvinta,
Jau gyjanti – nebe šviežumo pirmo
Hematoma, tai

T i e k
S p a l v o s...


– Atleiskite; Ar nesutiktumėt man papozuot;
Aš portretistas. Labas vakaras; prašau?..

– Tikrai?

Nemėgstu menininkų.
Ne – greičiau nevirškinu jų –
Reiškia nesutikčiau.

Bet meną mėgstu – jei portretą nutapysite,
Perku. –  –  –  Atsakiusi,

Natūraliai ramia, šiek tiek šiurkščia,
Dar kvepiančia avių lanolinu, vilnone
Intonacija balse,
Ji nužygiavo garniškomis kojomis
Tarp veidrodinių dangumi
Šaligatvio balų.

Įsijungė žibintai gatvės – sparčiai
Temo.



... štai taip aš ir
į m y n i a u,

Netikėtai sau, į
Dailės akademiją -
Tapybą.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Sumelavau – nesugalvojęs kaip?
ją pakabint;

Nors šiandien, apie ją, tiek težinau, kad ji
Nemėgsta menininkų.
Ne – tiesiog nekenčia;
... O aš tik nežinojau pasiteisint kaip, jeigu sutiksiu ją,
Šiame gyvenime, kur nors,
Dar kartą...