mintis dviprasmiška ir daugiabriaunė ši (Citata):
"O pro šalį praeina vėl žmonės,
Tik širdy nerandu aš žmogaus..." - (citatos pabaiga) aš ją interpretuoju taip :
"Žmonių tiek daug, lyg gyvulių - žmogaus nei vieno..."
(Ilona L.) :D
( na, jos dviprasmiškumas - po vieno, daugtaškis) Nors toksai požiūris, kaip jau minėjau, man svetimas, bet išsakyta tekste mintis,ir iki jos taip dinamiškai išvesta;
man artimesnis tas:
"vienatvė - didelis turtas,
retas jį turi, tačiau kas turi, yra turtingas ir niekas to turto atimti negali"
(Ilona.L.)
bet jūsų lyrinis herojus dar vienatvės neužgyveno, jis ieško žmogaus, nes blaško jį vienišumas - draugijos geismas;
lyrika. Tvarkinga, paskutinė mintis dviprasmiška ir daugiabriaunė:
"Žmonių tiek daug, lyg gyvulių - žmogaus nei vieno..."
(Ilona L.)
ir šalta, ania? neprisiglausi gi prie gyvulio?...
gerai +5 (bet tai ne mano mėgstamas stilius.)
o ir mintis, žinai, mano supratimu ir pajautomis labaiu:
"vienatvė - didelis turtas,
retas jį turi, tačiau kas turi, yra turtingas ir niekas to turto atimti negali" (Ilona.L.)
jūsų lyr.her. turi vienišumą ir poreikį draugijos, bet ne vienatvę.
Retas kuris turi tokį turtą, kaip "Vienatvė", dauguma turi "vienišumą" - nenumaldomą draugijos poreikį. (Ilona.L.)
"Skurstanti siela Vienatvės neužgyvenusi - blaško kaip vėjas ją geismas draugijos kol turtu jos tik Vienišumas yra" --- toksai jūsų lyrinis herojus;
už eilėraštį lyriką, dinamiškai atskleidus lyrinio herojaus emocijas- būseną ir jausmus; +5
nors ne mano skonio (stilius toksai, tokia lyrika) bet darbas tvarkingas, ir labai nuoširdus, dinamiškas, ir ne dienoraštinis, ne asmeniškas, o eilėraštis;