Mūsų energija teka paskui dėmesį.

◘ ◘ ◘


          Žmonės kartais teiraujasi, kokiai valdžios formai esant geriausia gyventi menininkui. Į šį klausimą tėra vienas atsakymas. Geriausia valdžia menininkui - neturėti jokios valdžios.
Oscaro Wilde`o
(“Žmogaus siela socializmo epochoje“)



•-•-•

      Tarybinėje, socialistinėje Lietuvoje, kada dar  Lietuvos piliečiai statė komunizmą, menininkui kurti nebuvo labai paprasta, kadangi reikėjo kurti atitinkamame cenzūros rėme ir „drebėti“, nerimauti rašant, ar filmuojant ir t. t.  dėl kiekvieno statomo filmo, dėl kiekvienos scenos, dėl kiekvienos skulptūros, dėl kiekvieno sakinio scenarijuje, romane, ar eilėraštyje, kad to kūrinio, neišdarkytų gyvuojanti laike ideologinė cenzūra, kurią buvo apibrėžusi valdžia;
Koks nors valdininkas - cenzorius, kad ir šį, Oscaro Wilde`o pastebėjimą, būdamas trumpo tiesmuko proto, ir užimdamas valdžioje krėslą, labai greitai galėtų įžvelgti pavojų savo sėdynei, kuriai sėdisi valdžios krėsle kaip ant dormeo čiužinio, kuris priima ir prisitaiko prie jo sėdynės, metaforiškai tariant, ir apkaltinti  menininką (šiuo atveju rašytoją), būk tai pastarasis kėsinasi į jo gerovę – paskelbti, kad „rašytojas yra kaimyninės valstybės, su kuria nesutaria jo valstybė, (jam sėdint valdžioje), tėvynės priešas - kaimyninės valstybės agentas; ir štai, savo rašliava, jis nori susilpninti šalį, kurstydamas savo rašliavomis ir rašinėliais skaitytoją  nuversti valdžią, nes, būk tai, to neišmanėlio galva, yra geriau be jokios valdžios, ir todėl jį reikia teisti - patraukti baudžiamojon atsakomybėn, prasikaltusį prieš tautą ir mūsų brangią, didžią, mylimą  valstybę “;  Valdžioje sėdintis trumpo tiesmuko proto žmogelis visiškai neatskirs, kad pasakyta posakyje yra „Menininkui“ - neturėti jokios valdžios“. O ne „Piliečiui“...

      Lipdydamas skulptūrą, rašydamas muzikinį arba literatūrinį kūrinį, tapydamas paveikslą, statydamas spektakli, rašydamas dramaturgijos scenarijų ir t. t. menininkas išgyvena kūrybinio proceso laiką t. y., kuria ir realizuojasi; Realizuojasi menininkas geriausiai tada, kai kūrybinė energija, kūrybiniame procese, teka laisvai nevaržoma jokiais ideologiniais rėmais; kai jo visiškai nespaudžia jokios egzistuojančios valdžios valdymo formos, nerėmina tos energijos jokie ideologiniai rėmai; bet kokie ideologiniai rėmai menininkui kuriant, kūrybiniame procese, tam tikra prasme, blokuoja kūrybinės energijos tėkmę, kūrybinės energijos nubudimą,  ir jis negali kurti taip, kaip gali jis kada kūrybinė energija nėra blokuojama ideologijos .
          Taip, kūrybinis procesas vienareikšmiai laisvas - vyksta laisvai tada, kai jo metu visiškai nenuteka energija klausimui: „ar cenzūra nesugadins to kūrinio; ar neišmes jo iš rašytojų sąjungos; ar neužsidarys jo paveikslams visos galerijos, tik dėl esančio siužeto, idėjos paveiksle?.. „ 
Geriausia valdžia menininkui - neturėti jokios valdžios, kada jis užsiima meno kūrimu, kūrybiniame procese.
Ideologijos atžvilgiu, menininko profesija tikriausiai yra viena iš sunkiausių profesijų, nes kiekviena valdžia - valdžios modelis, turi savo ideologiją, kuri visada riboja menininko laisvę.
Nors mediko profesija yra labai sunki ir labai atsakinga, tačiau medikui, valdžios formos kuri yra laike atžvilgiu, kur kas dėkingesnė nei menininko; Mediko profesijai neturi jokios reikšmės, kad ir darant sudėtingą širdies operaciją, kokia santvarka, kokia valdžia ir koks ideologinis režimas begyvuotų, ko negalima pasakyti apie menininką, kuris kurdamas turi galvoti ir apie valdžią: „ar neįžvelgs, valdžioje sėdintys, jo kūrinyje, ko nors, arba, kažko, valdžiai pavojingo?.. „


          Jei, judant ištemptu lynu pirmyn, dėmesyje iškyla mintis „o jeigu nukrisiu“, koja žengia žingsnį ten, kur nutekėjo energija. Todėl, geriausia valdžia menininkui, (kai jis kuria) - neturėti jokios valdžios, idant  energija teka paskui dėmesį.