Bodleras

Bodlero veidas toks,
Lyg ką tik būtų nužudęs žmogų.
Ir ne šiaip kokį bomžą,
O nepilnametę merginą.

Plati, raukšlėta kakta slepia begalybę minčių
Ir tik keletą iš jų paskelbė turgaus aikštės lankytojams.

Juodi, ištroškę naikinti paakiai.
Gilus žvilgsnis stebi tave.
Stengies nekreipti dėmesio,
Bet tada suvoki tos funkcijos teigiamybę.

Keistos formos varlytė veržia jo kaklą,
O tamsus bulvių maišas kybo ore.

O, Bodlerai, piktas ir keistas tu žmogus;
Rūkai hash‘ą ir įsivaizduoji, kad tai jis tave rūko.
Mes jau pripratome prie to,
Gaila, kad tau buvo taip sunku.
Sunkūs laikai.

Makabriškas lupų suspaudimas;
Reti ir trumpi plaukai –
Griežtesnio nebūna!

Tamsi erdvė už tavęs kažką byloja;
Gal tai nuodėmės, kurių nepripažįsti?
Sąžinės balso atkaklus kalbėjimas?

Švaistūniškas laiko praleidimas –
Tavo egzistencijos forma.
Ji saugo tave nuo rutinos ir meilės.

Urbanistinis kraštovaizdis degina akis;
Menki žmogeliai smailina dantis –
Esi apsvaigęs ir nekreipi dėmesio.

Rašai ir mąstai, kalbi ir rėki,
Rodai save, bet kartu ir slepi.

Skelti draugui antausį morališkai sveika,
Nes dionisiškasis šėlas tada užgroja tavo sieloje
Ir vyno taurėje matai tuščią savo ego.

Įklimpsti tarp knygų ir Po tekstų vertimų,
Kad užpildytum tą tuščią vietą,
Bet staiga aiškiai pamatai mirštančias gėles Paryžiaus skersgatvyje
Ir tau vėl nusviro rankos;
Vėl pradėjai matyti...

Tau patiko keliauti:
Pamatei daug skirtybių ir tikros gamtos.
Paskui teko sugrįžti namo ir patirti badą.
Galiausiai mirei beprotnamyje.

Atkaklus ėjimas per beprasmį gyvenimą;
Noras suprasti supantį pasaulį;
Teisingumas, sąžiningumas, atvirumas,
Naujumas, originalumas, novatoriškumas –
Už tai ir dar daug ką būsi visą laiką gerbiamas bičiulių.