Donatas JarutisIlgos kojos renka nuodėmes,
O baimė ropoja sienomis.
Kalba sudužus svajonės skylutė,
Kai tu apleistas ir vienišas.
Nepamiršo vedlys ir savo minkšto botago,
Dabinto auksiniais spygliais.
Kai mergaitė nuklys nuo gerbiamo tako,
Ar tada ji bus moteris?
Tamsoje prie bedugnės.
Kur pikta ir dega laužai.
Tyla tave nušovė, mielas,
Ką su savimi darai?
Juk kiekviena miela sekundė,
Kai Pilotas trina galvą,
Krenta žemyn viena musė.
Suteikdama pasauliui spalvą.
Nesvarbu kokiam kambary tu miegosi
Ar kuriam klounui plosi.
Tikėk į Dievą - Save,
Tuomet bus vieta Danguje.
Tyla tave nušovė.
Nebeliko nieko kito.
Ši smulki tvirtovė
Akimirksniu sukrito.
Per savo pirmą tipą,
Nublokštas tolyn į kilpą,
Šauk į tamsą, ten į tolį.
Nebelauk, o tikėk savim, Broli.
Į tolį...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2014-11-30 15:53
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-30 18:59
"Tikėk į Dievą - Save"... Nežinau, ar būtent tai autorius turėjo omeny, tačiau savimi reikia visada tikėti, nes nes jei pats save nuvilsi, turbūt mažiau skaudės.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-30 18:25
P.S.
tik žiūrėt ne todėl, kad žiūrėt, o dėl to, kad išsiaiškinti jaučiamos dvasinės būsenos PRIGIMTĮ. tai yra, kodėl reakcija Liudesys? arba, kodėl reakcija Kaltės jausmas? arba, Kodėl depresyvi reakcija jaučiama? į pasaulį "čia ir dabar" jam pastoviai randantis kitime - kintant. tai yra aiškintis dvasinės būsenos prigimtį, kuri yra jaučiama, ir per kurią automatiškai būna žiūrima. ( o ta būsena juk tą pasaulį laužia per savo prizmę, reiškia jau matai jį ne tokiu, koksai jis yra iš tikrųjų. bet ta prizmė, tai tavo dvasinė būsena, o ji yra su savo prigimtimi, ką ir reikia išsiaiškinti, kad prieitum prie savęs to, kuriuo gali tikėti. mat jis matys pasaulį - arba jis mato pasaulį tokiu, koks pasaulis yra iš tikrųjų. (aiškindamasis savo jausmų prigimtį, pamatysi kaip formavaisi, kas parėjo ne iš tavęs, o susiformavo tavyje iš išorės, nors galvojai, kad tai tu. štai kaip gerai yra tikėti tik savimi, BET - kai iki jo prisikasi, kai žiūrės tas, kuris nėra supančiotas emociniais pančiais. tai yra laisvas - tas; principe juk ir dabar esi ten kur esi, ar ne rojuje vis dar?.. o tai kur? (rojus gi vietoje), niekas jo neatėmė. Blogas komentaras Rodyti?
2014-11-30 18:11
kad tikėk savim, tai gerai bet ar žinai kas tu,kur tu, kuris yra tas kuriuo tikėk. Pirmiau "dasikaks" iki savęs to tikrojo, kuriuo gali tikėti. (juk gyvena daug tų, "aš" kuris "aš" esi tu, kuriuo gali tikėti.)
+3 avansu (įdomūs pamatymai) atkarpomis pvz šis: "kiekviena miela sekundė, Kai Pilotas trina galvą, Krenta žemyn viena musė. Suteikdama pasauliui spalvą." o kas liečia tikėjimą, tikėti "pesimistu AŠ" tikėti depresuojančiu "aš" , na gi?.. tikėti tuo "Aš" matančiu reiškinių esmę kiaurai, kuri pastoviai kinta, kintančiame pasaulyje - ar jis tavyje nubudęs?.. šis herojus,pirmiausiai turėtų aiškintis dvasinės būsenos prigimtį, tai yra, jei depresija,nebėgti nuo depresijos, o žiūrėti į ją, jei liūdesys, nebėgt nuo liūdesio, o žiūrėt į jį; Bet kuris "aš" kreipia pasaulį per savo prizmę, iš kurio žiūrima yra. Žmoguje gyvena begalybė "aš". |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |