kryžiai, -
lyg išdeginti kirtimai,
kryžiais juodos varnos mirtį šaukia.
kryžiai skausmą ramina,
kryžių jūra vėlės plaukia.
Kryžiau-
mano vargo kryžiau,
žuvėdra šauksiu-nenoriu aš tylos.
ir kryžiumi žemę apkabinusi,
laiką maldausiu, kad pėdsakų mano
smėlio jūra neužlietų,
spinduliu į šviesą prasiveršiu,
kad ten, giliai po tavo kojom,
ugnimi liepsnočiau.