Matyti

Virpa iššiepti nasrai, tiška seilės
Ir nubyra arčiau nei troškimas pasiekti,
Įsikibti į gerklę,
Užvaldyti labiau.
Tik šuniško pikto staugimo
Nesustabdo grandinė.
Kas suvaržo mane
Ir kuo tave atbaidau?

Vasara.
Saulė užgula pievą.
Žalia.
Iš tos tobulybės tik keli veidai
Mane stebi,
Laukia, kad prieičiau, paglostyčiau
Nors vieną.
O aš visus aplankau paeiliui
Su neilgom pertraukom
Atsigauti ir užsitemti
Į vietą
Žemyn nuslinkusią šypseną.

Pripuolęs artyn nesustoju.
Ritamės kūliais, kvatojamės.
Laimės šleifas per pievą - vakar.
Šiandien žolė vėl linguoja.
O kas neleidžia prieiti, paglostyti
Ir akių nenuleisti visą gyvenimą
Ir matyti
Matyti
Matyti
Tave?