Nenustebčiau, beje...

Tik neklausk apie ką
Ketinu pamąstyti.

Dieve mano, kokia tuštuma!
Net ekranai išbluko televizorių mano,
O ir radijas –
Vis per petį tą patį.
Tačiau į akis
Kraujo ežeras teka ir teka,
Nežinodamas ar rytoj
Krantuose tiek savęs sutalpins.

O ir  aš nežinau,  kur dar būsiu.
Gal kometoje net
Su Klimu — Svetlana,
O vis tiek, Ukraina, nebūsiu toli.

O! kaip draskosi  žvėrys,
Norėdami Dievą praryti.

Ne pirma, Ukraina, esi.
Nenustebčiau, beje,
Jeigu jau šiandien  ar ryt,
Sukraujuočiau tava  lemtimi.