* * *
Vaitoja nuo vėjo dangus
Ir šuorais lietus į palanges
Per naktį
Klausausi – girdėt
Kaip skauda tau Dieve
Galvą
Kai ryja aistras
Aitvarai
Ir neša jau stebinčias
Sielas
Kaip mylis jų
Žemėj tėvai
Be Meilės –
Tik gimt juos pradėję...
... toks gūsiais lietus
Raudomis
Ir šuorais į dangų vėjas
Per naktį;
Nors man ir ramu,
Bet liūdna – kaip skaudžiai sau
Tvėrei
Vaitoja nuo vėjo dangus ir šuorais lietus į palanges
Per naktį klausausi - girdėt kaip skauda tau Dieve galvą
Kai ryja aistras aitvarai ir neša jau stebinčias sielas
Kaip mylis jų Žemėj tėvai be Meilės - tik gimt juos pradėję...
... toks gūsiais lietus, raudomis ir šuorais į dangų vėjas per naktį;
Nors man ir ramu, bet liūdna - kaip skaudžiai sau tvėrei(s)
Nu kaip ir viskas tvarkoj su tuo ritmu (bet nežinau kaip jūs sau skaitėte, kaip pėdavote ir intonavote, kur darėte logines pauzes ir panašiai. Tai ir buvo įdomu) o kad per naktį, tai minties akcentas. Haiku būtų galima išreikšti:
Kaip staugia vėjas
Ir verkia lietus į stiklus
Per naktį klausaus
(matai tas PER NAKTĮ, kalba ne apie momentinį pašnibždėjimą „kaip dievui skauda galvą - kaip jis kenčia“, o lietaus ir vėjo raudas danguje BŪTENT per naktį- ne nemigos naktis, o aktyvaus susimąstymo naktis, girdint gamtoje raudos, kančios muziką - girdint kančios garsinę temą.
Jei Dievas yra Meilė, ir šventoji Marija sužinojo žinią, kad pagimdys sūnui, per trečią belytį asmenį „angelą“ apsireiškusį jai, tai kaip buvo pradėtas Jėzus Kristus, ( be meilės?)
Na, daug gi motinų būna, kad ateina į konsultaciją ir sužino, besilaukiančios (iš trečio asmens - ginekologės, ar -kologo... tada neturi reikšmės kokios lyties specialistas, jis trečias belytis asmuo, reikšmė - jo kaip specialisto teikiama informacija, o ne informacija teikiama kaip vyro, ar moters - tai trečias belytis asmuo...) ir paskui gi TOS MAMOS, myli tuos savo vaikelius ne mažiau, nei mylėjo Šv. Marija; nors be DNK tyrimo nežino: „tai kas vaikelio tėvas?“ visų tėvas Dievas, o žmonės tai broliai ir seserys, pagal Krikščioniškąją Dievo ir Būties interpretaciją;
(reiškia tarp tų biologinių tėvų, meilės ir nebuvo) tai tos mylinčios savo vaikelį mamos, mylinčios ne tėvą vaikelio ( ji net nežino kas jis), ir to vaikelio tėvo, kuris net nežino, kad kažkur jau tveriasi jo vaikelis... meilės tarp jų gi nebuvo - gal atsitiktiniai be meilės santykiai, o gal iš viso prievarta, neklausus tos moters, nori ji ar nenori...) bet, kada ji sužino besilaukianti dar ir vaiko, iš tos prievartos, ji (-Jos, tokių moterų yra ne viena žemėje, kuri myli vaiką nuo nemylimo žmogaus, gal net baisaus žmogaus, despoto, prievartautojo ir dar baisesnio - kokio žmogžudžio ir t.t.) myli jos tuos savo vaikelius, sužinojusios iš specialisto(tės) kad laukiasi vaikelio; ir myli ne mažiau kaip ir Marija savąjį mylėjo. Žmonės būna jas teisia, kad taip, sako pati kalta, įžeidinėja „jei patelė neužsinorės, patinui neatsistos“ ir t.t.; bet jos myli tokiame gyvenime toliau gyvendamos jį savo vaikelius, ir tų vaikelių sunkus gyvenimas būna krikščioniškoje visuomenėje, nors jie visiškai nekalti, kad taip buvo pradėti, tiek, kad jiems gimus nieko neišžudo (kaip žudė Erodo įsakymu Betlėjuje berniukus) - ta prasme dar kitų vaikų, kai gimsta tokie vaikeliai, jų ieškodami valdžios atstovai, tų naujagimių, kitų iki dviejų metų amžiaus neišžudo; tai tiek jų gyvenimas kaip ir lengvesnis, nei Kristaus, kuris dar ir kaltas gaunasi, jei nebūtų gimęs, nebūtų ieškoję... nebūtų žudę iki dviejų metų amžiaus kitų, kad gal tą taip suras ir nužudys.
Juk pasaulį tai Dievas sutvėrė (pagal krikščioniškąją dievo-būties interpretaciją), sutvėrė pasaulį dievas, ir pasiuntė savo mylimą vienatinį sūnų į tą pasaulį tokioms kančioms,( pagal tą pačią krikščionišką interpretaciją), na ir ar tas sūnus su meile tvertas, ar tik Marija jį mylėjo, sužinojusi iš trečio belyčio asmens ANGELO kad ji pagimdys sūnų, ką?.. tikrai skauda Dievui galvą, ką jis padarė, nemanote?..
Tai akcentas minties - lyrinis herojus per naktį klausosi, ir apmąsto ką jis girdi klausydamasis gamtos ir žiūrėdamas į garsą per krikščionišką pasaulio interpretacijos prizmę. Tai ne nemigos naktis, ir ne lyrinio herojaus kančios naktis, bet apmąstymų apie būtį naktis kaip toks vėjas ir toksai lietus, kad nesimiega - girdint raudą (stūgaujant vėjui danguje, ir pilant lietui į palanges - tarsi gyvas kas rauda, dejuoja...) per naktį esmė. Pabandžiau tai parodyti haiku formoje, trečia eilutė-jei užčiuopiate. Čia įdėjau dar raidelę (S) - gali būti TVĖREIS, gali ir TVĖREI, (jei per krikščioniškos koncepcijos pasaulio aprašymo prizmę)
Galiu paaiškinti - visai kitas ritmas, rimas, it būtų kitas atskiras kūrinys. Na jei nebūtų eilutės/Per naktį/, gal mano galva būtų ir geriau, Nepykit, tai tik mano tokia nuomonė. Sėkmės.
pirmiausiai tai nuoširdžiai ačiū, seniai matytas Žiemgalis van Gogas slapyvardžiu pasivadinęs žmogau – malonu, kad apsilankėte skaitėte ir pasisakėte. Na, jei jums kažkas stringa, (antroje strofoje-dalyje, tai nemanau, reiškia stringa, tačiau jums, o man savo ruoštu įdomu kas, jei užčiuopėte kur jums stringa, jei abejojate, ar taip yra, tai kaip ir nenujaučiu,kur stringa, bet įdomu ties kuria vieta ir kame (ar turinyje, ar ritmikoje, ar įvaizdyje, kame?) juk tam ir komentarai.))