Džamalajus ieško auklės. Pradžia

Mamedova nenorėjo auklėti savo sūnaus Džamalajaus, todėl ėmė ieškoti auklės.
Babajus pasiūlė Siparį 2, kuris tuo metu triūsė moterų kalėjimo prižiūrėtoju, o kalėjime kasdien daugėjo nėščių, todėl anksčiau ar vėliau Sipariui 2 grėsė arba kartuvės arba emigracija. Jis ieškojo ramaus valdiško darbo. Kalėjimas jam buvo įkyrėjęs iki gyvo kaulo.
Siparis 2 buvo geras Babajaus draugas, todėl kada Babajus prie alaus pasiūlė būti Džamalajaus aukle, jis paklausė:
-  O kas jo tėvas?
Babajus žinojo kas Džamalajaus tėvas, bet neskubėjo pasakyti.
-  Kazlas 2  - tikrasis tėvas.
-  Kazlas 2? Ne, Babajau, nepasiruošęs aš auklėti svetimų vaikų. Išauklėsiu ir kas man iš to?  Galvoji tas Džamalajus nusilenks man ir padėkos?  Greičiau snukį sumals.
-  Už ką?
-  Auklėjimas toks painus dalykas, kad gali ir į snukį gauti.
-  Tai – ne?
-  O Mamedova dar vis tokia pat graži?

Siparis 2 įžengė į Mamedovos namus ir nustebo.
Mamedova gulėjo ant auksinės spalvos sofos – lovos ir žindė Džamalajų, kuriam buvo virš dešimt metų.
-  Nekreipkit dėmesio. Sėskitės.
-  Kiek jūsų vaikui metų?  - paklausė Siparis 2, neatitraukdamas akių nuo Mamedovos krūtinės.
-  Džamalajus išalko, o mūsų šaldytuvas kaip niekada tuščias. Negaliu leisti badauti savo mylimam vaikui.
-  Jūs mylinti motina.
-  Čia dirbtinė krūtinė. Jis geria kolą, – teatrališkai sušuko Mamedova.
Tik dabar Džamalajus atsisuko ir paleido iš burnos coca  srovę tiesiog į Sipario 2  švarko kišenę.
Vaikas tiesiog plyšo iš juoko.
Sipariui 2 Džamalajus patiko.
- Troškulys – štai kas svarbiausia, - nusišypsojo jis. – Mane dažnai kankina troškulys.