Apelsinmedžio žiedas prie skruosto

Išdulkėjau pelenais, ir vėjo gūsis
Tavo kiemą nušlavė.
Manęs tarsi nebūta
Apelsinmedžio žiedas prie skruosto
Prigludęs
Kužda, kad buvau
Galbūt - dar būsiu

Neužverk akių,
Ir neužmerk langų į jūrą
Druskos šėlsme mano kūnas
Atsispindi.
Lyg projekcija vylinga

Pasileidi pavymui, vos spėji
Reginys be galo apgaulingas
Mėgaukis, tačiau neliesk!
Su tavimi banguoju
Gilyn, tolyn
Glamonėju iš tolo
Kviečiu
Kol išnyksta krantai

Dar šmėsteli paplūdimys
Ir skėčiai
Dar įkvepi žuvėdrų juoko
Džiugu, net skauda
Išnykstam horizonte
Ir vėl
Drauge