rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Savijautos apraiška

Neleiskit giedoti man, ponai. Nereikia.
Net man šitaip giedančiam daros graudu.
Antai, kamuoliuojasi, draikosi rudenio rūkas
Ir zylė ant delno atskridusi čepsi skystu balseliu.
Gal netgi ne ji;
Gal pats jau savęs nepažįstu iš balso;
Į rūką įkritęs be silueto lieku.
Tik paukštis mažytis dar jaučia lašelį žmogaus.
Atskridęs ant delno norėtų priglausti
Prie savo mažos šilumos.

Blogas komentaras Rodyti?

2014-10-18 08:36

Pranas

Ačiū, teta Santa, už BŪK!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-10-17 20:54

TwentyFive

gera savijauta apsireiškė

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-10-17 11:35

Teta_Santa

Giedok! Giedok, net jei giesmė ta drasko širdį.
Be šios giesmės juk kito balso neturi.
Tegul maža zylė ir ji tegul netyli,
Be balso savo ne savim tampi.
Giedok, ulbėk, paukšteli girių,
visai juk nesvarbu , kad mažas,
svarbiausia, kad giesmė didi.

BŪK!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-10-17 09:31

Juozas Staputis

Prie savo mažos šilumos...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas