avių spalvos debesys

08/10/2014.               

Žinau ką kalba vėjas apie ją.
Girdžiu, kaip rudeniu žolė apsiavus
Šnabžda man, jog nepažįstu grožio.

Jauna širdis ištrūkt negali
Iš klajonių. Žiūriu į pirmenis dangaus skliaute,
Kurie debesis apvilko avių spalva.
Ir nutarė po rūką paganyt.

Per mėnesienos sieksnį
Gyvenimu tikiu.
It paukšte, kuri rytais nubudus klausia:
Apie ryto maldą; Šalną ant stiklų.

Kuri kavos puodelį laiko įsikibus
Ir pučia man į veidą miegą.